EBPO: Kas ketvirtas Lietuvos senjoras gyvena žemiau skurdo ribos

Sekite TechNaujienos Google

Naujausi tarptautiniai duomenys Lietuvai nėra palankūs. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) duomenimis paremtą 32 šalių palyginimą, 25,9 proc. 66 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pajamos nesiekia santykinio skurdo ribos. Tai reiškia, kad su tokia padėtimi susiduria maždaug kas ketvirtas šalies senjoras.

Rugpjūčio 20 d. paskelbtame „Visual Capitalist“ reitinge Lietuva užėmė penktą vietą. Aukštesni senjorų santykinio skurdo rodikliai nustatyti tik Pietų Korėjoje, Latvijoje, Kroatijoje ir Estijoje. Reitingui panaudoti 2023 m. EBPO Pajamų pasiskirstymo duomenų bazės duomenys – naujausi, kurie buvo prieinami rengiant palyginimą.

Baltijos šalys – tarp prasčiausiai atrodančių valstybių

Didelis Lietuvos rodiklis nėra vienintelė Baltijos regiono problema. Latvijoje žemiau nustatytos pajamų ribos gyvena 34,3 proc. 66 metų ir vyresnių žmonių – pagal šį rodiklį šalis reitinge nusileidžia tik Pietų Korėjai, kur jis siekia 39,8 proc.

Estijoje rodiklis siekia 29,8 proc., todėl šalis užima ketvirtą vietą. Visų trijų Baltijos valstybių vidurkis siekia apie 30 proc., kai visų į palyginimą įtrauktų šalių vidurkis yra 14,8 proc. Kitaip tariant, Baltijos šalyse santykinio skurdo rizika vyresniame amžiuje yra maždaug dvigubai didesnė už palyginimo vidurkį.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 4 val

„Debunk.org“: Kremlius iš istorijos ištrynė beveik dvejus metus – SSRS iš agresorės paverčiama auka

4 min. skaitymo • prieš 3 d.

Šimtamečių kraujyje – išskirtinis radinys: jis gali padėti suprasti ilgaamžiškumo paslaptį

5 min. skaitymo • prieš 3 d.

Analitikai „SpaceX“ prognozuoja „kosminį“ augimą: E. Muskas sako, kad jis bus dar didesnis

Visi naujausi straipsniai →

Skirtumas su geriausiai atrodančiomis valstybėmis itin ryškus. Norvegijoje žemiau tokios pajamų ribos gyvena vos 3,2 proc. senjorų, Čekijoje – 3,6 proc., Nyderlanduose – 4,6 proc., Slovakijoje – 4,7 proc., o Suomijoje – 4,8 proc. Pietų Korėjos rodiklis yra daugiau nei dvylika kartų didesnis nei Norvegijos.

EBPO jau anksčiau atkreipė dėmesį į Lietuvos problemą. 2025 m. šalies ekonomikos apžvalgoje organizacija nurodė, kad Lietuvoje senatvės pajamų skurdo lygis yra gerokai aukštesnis nei visos populiacijos vidurkis, o viena pagrindinių priežasčių – santykinai nedidelės pensijų išmokos. EBPO taip pat prognozuoja, kad senatvės priklausomybės rodiklis Lietuvoje iki 2050 m. gali padidėti nuo maždaug 30 iki 50 proc., todėl senjorų pajamų klausimas ateityje gali tapti dar svarbesnis.

Problema nevienodai paliečia ir vyrus bei moteris. EBPO 2025 m. ataskaitoje, kurioje naudojami 2022 m. arba naujausi tuo metu prieinami šalių duomenys, Lietuvoje santykinio pajamų skurdo rodiklis tarp vyresnio amžiaus moterų siekė 31,5 proc., o tarp vyrų – 11,4 proc.

Šis skirtumas ypač aktualus Lietuvoje, kur moterys vidutiniškai gyvena gerokai ilgiau už vyrus. „Technaujienos.lt“ anksčiau nagrinėti Eurostato duomenys parodė, kad Lietuvos moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas siekia apie 8,6 metų ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Plačiau apie Lietuvos vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumą

Ką iš tikrųjų reiškia „skurdo riba“

Svarbu suprasti, kad šis reitingas nematuoja absoliutaus skurdo ir neparodo, kiek eurų gauna kiekvienos šalies pensininkas. EBPO naudojama riba nustatoma ties 50 proc. konkrečios šalies medianinių ekvivalenčių namų ūkio disponuojamųjų pajamų. Todėl Norvegijos ir Lietuvos skurdo ribos eurais nėra vienodos.

Rodiklis pirmiausia parodo, kiek vyresnio žmogaus pajamos atsilieka nuo tipiško tos pačios šalies gyventojo pajamų. Todėl aukštas Lietuvos rezultatas signalizuoja ne vien apie pensijų dydį, bet ir apie didelį pajamų atotrūkį tarp dalies vyresnių gyventojų ir likusios visuomenės.

EBPO taip pat perspėja, kad šis matas neapima viso žmogaus turto. Pavyzdžiui, vyresnis žmogus gali turėti nuosavą būstą ar kitą sukauptą turtą, nors jo mėnesinės pajamos ir patenka žemiau santykinio skurdo ribos. Dėl to reitingas neturėtų būti vertinamas kaip tiesioginis gyvenimo kokybės palyginimas tarp valstybių.

Lietuvos situacija apskritai yra nevienareikšmė. Pavyzdžiui, šalies sveikatos apsaugos sistema pagal kai kuriuos rodiklius sulaukia gerokai palankesnių vertinimų – „Technaujienos.lt“ neseniai rašė apie JAV visuomenės sveikatos ekspertą, kuris Lietuvos rezultatus lygino su gerokai daugiau sveikatos apsaugai išleidžiančiomis Jungtinėmis Valstijomis.