„Morgan Stanley“ perspėja investuotojus: naftos kainos tapo didžiausia grėsme akcijų rinkai

Sekite TechNaujienos Google

JAV akcijų rinka pastaraisiais mėnesiais išlaikė atsparumą net ir kylant obligacijų pajamingumui, tačiau „Morgan Stanley“ vyriausiasis JAV akcijų strategas ir investicijų vadovas Mike’as Wilsonas mano, kad viena rizika dabar išsiskiria iš kitų – nafta. Jo teigimu, dar vienas ryškus „Brent“ kainos šuolis galėtų vienu metu padidinti bendrovių sąnaudas, sustiprinti infliacijos spaudimą ir vėl pakelti obligacijų pajamingumą, o tai būtų nepalankus derinys akcijoms.

Rugpjūčio 24 d. paskelbtame „Morgan Stanley“ komentare Wilsonas pažymėjo, kad „Brent“ nafta per pastarąsias savaites brango, o istoriškai kylanti naftos kaina akcijoms buvo gerokai patikimesnis neigiamas veiksnys nei pinganti nafta – teigiamas. Banko konstruktyvus požiūris į JAV akcijų rinką, anot jo, nereikalauja staigaus naftos atpigimo. Svarbiausia, kad kainos nustotų kilti. Rizika ypač susijusi su Hormūzo sąsiauriu: jei jo veikla ir toliau būtų smarkiai sutrikdyta, naujas naftos kainų šuolis galėtų išprovokuoti dar vieną finansų rinkų nestabilumo bangą.

Kodėl brangesnė nafta gali smogti akcijoms

Naftos kainų poveikis akcijoms nėra vien energetikos sektoriaus istorija. Brangesni degalai ir žaliavos didina transporto, logistikos, chemijos, aviacijos, gamybos ir daugelio kitų verslų sąnaudas. Jei įmonėms nepavyksta viso šio pabrangimo perkelti klientams, spaudžiamos pelno maržos. Jei kainos perkeliamos vartotojams, stiprėja infliacijos rizika. Abiem atvejais tai gali būti problema akcijų rinkai, ypač bendrovėms, kurių vertinimai remiasi sparčiu būsimų pelnų augimu.

Svarbus ir antrasis kanalas – obligacijų rinka. Wilsonas perspėja, kad naujas naftos šuolis galėtų kilstelėti pajamingumą ir padidinti obligacijų kainų svyravimus. Tai svarbu todėl, kad aukštesnės nerizikingos palūkanos mažina santykinį brangiai vertinamų akcijų patrauklumą. Liepos mėnesio JAV Federalinio rezervo posėdžio protokolai taip pat parodė sustiprėjusį politikos formuotojų susirūpinimą infliacija. Tai reiškia, kad energijos sukeltas kainų spaudimas FED sprendimus galėtų dar labiau apsunkinti.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 35 minutės

Jūsų televizorius žino daugiau, nei manote: kokius duomenis renka išmanieji TV

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Žmonijai gresia „kognityvinė atrofija“, sako „Goldman Sachs“ padalinio vadovas

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Maskva perspėja Londoną: Ukrainai dronus gaminančios įmonės gali tapti taikiniais

Visi naujausi straipsniai →

Tiesa, naftos rinka šiuo metu išlieka itin nepastovi. Rugpjūčio 25 d. „Reuters“ skelbė, kad „Brent“ kaina smuko iki maždaug 89,42 JAV dolerio už barelį, o WTI – iki 82,34 JAV dolerio, investuotojams santūriau įvertinus naujas JAV sankcijas Iranui. Tačiau Hormūzo sąsiauris, kuriuo įprastai juda maždaug penktadalis pasaulio naftos srautų, tebėra smarkiai sutrikdytas. Todėl vienos dienos kainos kritimas nepanaikina tiekimo rizikos, apie kurią kalba „Morgan Stanley“.

Ką „Morgan Stanley“ siūlo stebėti investuotojams

Wilsonas nekeičia bendro teigiamo požiūrio į JAV akcijas. Jis teigia teikiantis pirmenybę didelės kapitalizacijos, aukštos kokybės bendrovėms, įmonėms, kurios jau sugeba praktiškai pritaikyti dirbtinį intelektą, ir pačiam S&P 500 indeksui, palyginti su tarptautinėmis akcijomis. Tačiau naftos rizikai valdyti strategas išskiria energetikos sektoriaus akcijas, kurios gali veikti kaip dalinis portfelio apsidraudimas, kai žaliavos brangsta.

Bankas taip pat atkreipia dėmesį į vykstančią rinkos rotaciją. Wilsono teigimu, investuotojai vis labiau vertina bendroves, pasižyminčias dideliais laisvais pinigų srautais, aukštomis bendrosiomis maržomis ir stabilesniu pardavimų augimu. Tai skiriasi nuo ankstesnio etapo, kai didelę rinkos dalį į priekį tempė vien sparčiausio augimo istorijos. Tokia rotacija gali padėti paaiškinti, kodėl pats S&P 500 išlieka atsparesnis nei dalis rizikingesnių rinkos segmentų.

Tai svarbi detalė: „Morgan Stanley“ nesako, kad investuotojai turėtų trauktis iš akcijų rinkos. Banko argumentas yra labiau apie pasikeitusį makroekonominį režimą, kuriame infliacija ir palūkanų normos gali būti nepastovesnės, ekonominiai ciklai – trumpesni, o rinkos lyderiai keistis dažniau. Tokiu laikotarpiu bendrovių kokybė, laisvi pinigų srautai ir atsparios maržos tampa svarbesni nei vien spartaus augimo pažadas. Panašią portfelio diversifikavimo logiką „Technaujienos.lt“ jau nagrinėjo gide apie tai, kur investuoti 2026 metais.

Lietuvos investuotojams ši diskusija aktuali net ir neturint tiesioginių investicijų į energetikos bendroves. S&P 500 ir kiti JAV rinkos fondai yra lengvai prieinami Europos investuotojams, todėl naftos, JAV obligacijų pajamingumo ir FED politikos pokyčiai gali tiesiogiai atsispindėti jų portfeliuose. Be to, brangesnė energija veikia ne tik finansų rinkas – ji gali persiduoti transporto ir prekių kainoms Europoje. „Technaujienos.lt“ neseniai rašė ir apie kitą ECB ekonomistų išskirtą riziką europiečių pinigams – didelę finansų rinkų priklausomybę nuo JAV technologijų ir DI bendrovių vertinimų.

Artimiausiu metu svarbiausia bus stebėti ne vien absoliučią naftos kainą, bet jos kryptį ir ryšį su obligacijų pajamingumu. Jei „Brent“ stabilizuosis, Wilsono vertinimu, dabartinė akcijų rinkos augimo istorija gali tęstis. Jei geopolitinė įtampa vėl sukeltų staigų naftos šuolį, akcijų investuotojams tektų vienu metu vertinti didesnes įmonių sąnaudas, atsinaujinusį infliacijos spaudimą ir griežtesnės pinigų politikos riziką.