Skip to content
Dirbtinis intelektas „užkariavo“ internetą: atskleista, kiek to, ką skaitome, jau gali būti sukurta DI

Vyras žiūri į kompiuterio ekraną.

Dirbtinis intelektas „užkariavo“ internetą: atskleista, kiek to, ką skaitome, jau gali būti sukurta DI

Dirbtinis intelektas (DI) per kelerius metus tapo neatsiejama interneto dalimi, o jo kuriamą turinį nuo žmogaus parašyto teksto atskirti darosi vis sudėtingiau. Nauja nepriklausomo tyrimo centro „Pew Research Center“ analizė atskleidė šio pokyčio mastą – daugiau nei trečdalyje po „ChatGPT“ pasirodymo paskelbtų anglakalbių interneto puslapių aptikta reikšmingų DI autorystės ar redagavimo požymių.

REKLAMA

Bandė apskaičiuoti tikrąjį mąstą

Kaip rugpjūčio 20 dieną paskelbęs tyrimo rezultatus nurodė „Pew Research Center“, spartus tokių įrankių kaip „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“ išpopuliarėjimas iš esmės pakeitė turinio kūrimą internete. Tačiau iki šiol nėra paprasta įvertinti, kokią dalį kasdien matomų tekstų iš tiesų jau kuria ar padeda kurti DI.

Siekdami geriau suprasti šio reiškinio mastą, tyrėjai išanalizavo beveik pusę milijono anglakalbių interneto puslapių, paskelbtų 2021–2026 metais. Tokiu būdu buvo galima palyginti, kaip interneto turinys atrodė dar iki generatyvinio DI proveržio ir kaip jis keitėsi po „ChatGPT“ pasirodymo 2022 m. pabaigoje.

REKLAMA

Tekstams įvertinti pasitelktas DI aptikimo modelis „Open Pangram“, kuris parodė aiškią tendenciją – po „ChatGPT“ pasirodymo interneto puslapių, turinčių DI autorystės požymių, dalis nuosekliai auga.

Rezultatai parodė, kad 2026 m. liepą reikšmingų DI autorystės požymių turėjo apie 10 proc. visų analizuotų puslapių. Tačiau vertinant tik po „ChatGPT“ pasirodymo paskelbtą turinį, ši dalis išaugo iki 35 proc.

Komerciniuose puslapiuose DI pėdsakų – gerokai daugiau

Tyrimas taip pat atskleidė, kad DI įtaka skirtingose interneto dalyse nėra vienoda. Ryškiausiai ji matoma „.com“ domeną turinčiuose puslapiuose – 2026 m. DI autorystės požymių aptikta maždaug kas dešimtame iš jų.

REKLAMA

Tuo metu „.org“ domenuose ši dalis siekė 4,6 proc., o švietimo institucijų naudojamuose „.edu“ ir JAV valdžios institucijoms skirtuose „.gov“ domenuose – vos apie 1 proc.

Kada dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys tampa problema?

Pats DI naudojimas kuriant tekstą nebūtinai yra problema. Jis gali padėti surinkti informaciją, susisteminti didelius jos kiekius, taisyti klaidas ar redaguoti žmogaus parašytą tekstą. Daug svarbiau tampa tai, kiek žmogus prisideda prie galutinio rezultato ir ar skaitytojui aišku, su kokiu turiniu jis susiduria.

Rizika išauga tuomet, kai DI sugeneruotas tekstas publikuojamas beveik be žmogaus peržiūros, nepatikrinus jame pateiktų faktų ar neatskleidžiant jo kilmės.

DI įrankiai leidžia per trumpą laiką sukurti didelius kiekius įtikinamai atrodančio turinio, todėl ta pati technologija gali būti pasitelkiama ir kuriant klaidinančias publikacijas, netikras svetaines ar kitą vartotojus suklaidinti galinčią informaciją.

Todėl čia tampa svarbu ir pats vartotojo kritinis mąstymas. Pavyzdžiui, kaip TechNaujienos.lt rašėme anksčiau, kol kas tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų prieš pateikdami asmens duomenis patikrina, ar svetainė yra saugi.

Žmogus naršo išmaniajame telefone. Šaltinis: TechNaujienos / Shutterstock

Keletą praktinių patarimų, kaip atpažinti su DI sukurtas ir blogų ketinimų turinčias svetaines, rasite mūsų straipsnyje: Tyrimas: kas trečia nauja svetainė sukurta DI – ar galima jomis pasitikėti?

Dėl šių priežasčių būtent skaidrumas tampa vienu svarbiausių klausimų ir reguliavimo lygmenyje. Europos Sąjungoje nuo rugpjūčio 2 d. jau pradėtos taikyti naujos DI skaidrumo taisyklės. Jos, be kita ko, numato reikalavimus, padedančius atpažinti DI sukurtą ar reikšmingai pakeistą turinį.

Plačiau apie tai: Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos DI taisyklės – tai pajus ir lietuviai

Internetas jau pasikeitė – kas laukia toliau?

Vis dėlto „Pew Research Center“ rezultatai nereiškia, kad daugiau nei trečdalį naujo interneto turinio nuo pradžios iki pabaigos parašė DI – dalis tekstų galėjo būti tik redaguoti ar papildyti naudojant šiuos įrankius, o ir pačios DI aptikimo sistemos nėra neklystančios.

Tačiau bendra tendencija aiški: per mažiau nei ketverius metus nuo „ChatGPT“ pasirodymo DI pėdsakai tapo pastebimi reikšmingoje naujo interneto turinio dalyje. Todėl ateityje vis svarbesnis gali būti ne klausimas, ar kuriant turinį buvo naudojamas DI, bet ar pateikiama informacija buvo patikrinta ir kas už ją atsako.

Galiausiai keičiasi ne tik pats internete skelbiamas turinys, bet ir tai, kaip jį randame ir vartojame. Dar gegužę „Google“ pristatė vienus didžiausių savo paieškos sistemos pokyčių – bendrovė siekia, kad tradicinę informacijos paiešką vis dažniau pakeistų pokalbis su „Gemini“ paremtu DI.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.