JAV gydytojas giria Lietuvos sveikatos apsaugą: pasiekiate tai, ko Amerikai nepavyksta išleidžiant tris kartus daugiau

Sekite TechNaujienos Google

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) šeimos gydytojas ir visuomenės sveikatos ekspertas Michaelas Fine’as po kelionės į Lietuvą paskelbė mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemai skirtą komentarą. Jame buvęs Rodo salos sveikatos departamento vadovas stebisi, kad Lietuva medicinai išleidžia gerokai mažiau nei JAV, tačiau kai kuriose srityse pasiekia geresnių rezultatų.

Savo įspūdžius M. Fine’as aprašė JAV vietos naujienų leidinyje „What’s Up Newp“. Gydytojas nurodė, kad į Lietuvą buvo atvykęs trumpos tyrimų kelionės, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su sveikatos apsauga, tačiau viešnagės metu kalbėjosi su nedidelio Lietuvos miesto sveikatos centro vadove. Būtent šis pokalbis paskatino jį palyginti Lietuvos ir JAV sistemas.

M. Fine’as nėra atsitiktinis keliautojas ar sveikatos temomis rašantis apžvalgininkas. Jis yra šeimos gydytojas, dirba Centrinio Folso miesto Rodo saloje vyriausiuoju sveikatos strategu, o 2011–2015 m. vadovavo Rodo salos sveikatos departamentui. Eidamas šias pareigas jis buvo atsakingas už valstijos visuomenės sveikatos programas, specialistus ir daugiau nei 100 mln. JAV dolerių metinį biudžetą.

Išlaidų skirtumas gydytoją pribloškė

Didžiausią įspūdį amerikiečiui padarė tai, kiek skirtingai Lietuva ir Jungtinės Valstijos finansuoja sveikatos priežiūrą.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 5 val

Jūsų televizorius žino daugiau, nei manote: kokius duomenis renka išmanieji TV

4 min. skaitymo • prieš 5 val

Žmonijai gresia „kognityvinė atrofija“, sako „Goldman Sachs“ padalinio vadovas

4 min. skaitymo • prieš 5 val

Maskva perspėja Londoną: Ukrainai dronus gaminančios įmonės gali tapti taikiniais

Visi naujausi straipsniai →

M. Fine’as rašo, kad 2024 m. Lietuvoje sveikatos apsaugai teko maždaug 4 259 JAV doleriai vienam gyventojui, o Jungtinėse Valstijose – apie 14 880 dolerių. Jo pateiktais skaičiais, JAV vienam žmogui išleidžia daugiau nei tris kartus tiek, kiek Lietuva.

Nepaisant tokio didelio skirtumo, M. Fine’as tvirtina, kad Lietuvos rezultatai kai kuriais atvejais yra ne prastesni, o net geresni. Jis išskiria mažesnį kūdikių mirtingumą, moterų gyvenimo trukmę ir tai, kad Lietuvos gyventojai turi prieigą prie pirminės sveikatos priežiūros per privalomojo draudimo sistemą.

Amerikiečiui įspūdį padarė ir pats Lietuvos finansavimo modelis. Dirbantys žmonės moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o už vaikus, pensininkus, registruotus bedarbius, dalį studentų, žmones su negalia ir kitas įstatymuose numatytas grupes sumoka valstybė. Dėl to didžioji visuomenės dalis turi bendrą būdą sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti.

JAV sistema veikia kitaip: daug žmonių draudžiami per darbdavius, perka privatų draudimą arba naudojasi atskiromis valstybinėmis programomis. M. Fine’o vertinimu, net draudimą turintiems amerikiečiams tenka nerimauti dėl didelių sąskaitų, išskaitų, nekompensuojamų paslaugų ir finansinių pasekmių sunkiai susirgus. Lietuvos sistema jam pasirodė paprastesnė ir geriau apsauganti gyventojus nuo itin didelių gydymo išlaidų.

Tačiau bendras Lietuvos sveikatos vaizdas nėra vienareikšmiškai geras. Naujausiame bendrame OECD, Europos Komisijos ir Europos sveikatos sistemų observatorijos šalies profilyje nurodoma, kad 2023 m. Lietuva sveikatai skyrė apie 2 397 eurus vienam gyventojui, pakoregavus pagal perkamąją galią. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekė 3 832 eurus. Taigi oficialūs duomenys patvirtina pagrindinę amerikiečio mintį – Lietuva iš tiesų veikia turėdama gerokai mažesnius išteklius.

Lietuvių rezultatai gerėja, tačiau problemų netrūksta

M. Fine’as ypatingą dėmesį skyrė gyvenimo trukmei. Jo teigimu, nors bendra Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė yra šiek tiek trumpesnė nei JAV, Lietuvos moterų rodiklis netgi lenkia amerikiečių moterų gyvenimo trukmę. Pagrindinį neigiamą poveikį bendram Lietuvos vidurkiui daro itin didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų.

Oficiali 2025 m. Lietuvos sveikatos apžvalga rodo, kad 2024 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šalyje siekė 77,6 metų – 4,1 metų mažiau už ES vidurkį. Tačiau nuo 2010 iki 2024 m. ji pailgėjo 4,3 metų. Tai buvo didžiausias pagerėjimas visoje Europos Sąjungoje.

Vis dėlto moterų ir vyrų padėtis skiriasi dramatiškai. Lietuvos moterų tikėtina gyvenimo trukmė 2024 m. siekė 81,9 metų, o vyrų – vos 73,1 metų. Beveik devynerių metų atotrūkis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Oficialioje ataskaitoje šis skirtumas siejamas su dažnesniais vyrų rizikos veiksniais ir priešlaikinėmis mirtimis.

M. Fine’as taip pat atkreipė dėmesį į medikų trūkumą. Jis rašo, kad Lietuva, kaip ir Jungtinės Valstijos bei daugelis kitų valstybių, neturi pakankamai gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Dėl to, jo teigimu, vis daugiau užduočių patikima slaugytojams.

Tačiau pats specialistų trūkumas yra realus ir oficialiai pripažįstamas. Prognozuojama, kad iki 2032 m. Lietuvai gali trūkti daugiau kaip 8 000 slaugos specialistų ir daugiau kaip 700 gydytojų. Didžiausia problema numatoma regionuose, kuriuose jau dabar sunkiau pritraukti šeimos gydytojų, vidaus ligų specialistų ir slaugytojų.

Lietuvos sistema nėra tokia nemokama, kaip pasirodė svečiui

Palankiai vertindamas Lietuvos modelį, M. Fine’as pareiškė, kad lietuviams esą nereikia nerimauti, kaip sumokėti už gydymą ar ar susirgimas juos prives prie bankroto. Lyginant su JAV, Lietuvos gyventojų apsauga nuo katastrofiškų medicininių sąskaitų iš tiesų yra gerokai platesnė. Tačiau teigti, kad pacientams nereikia rūpintis išlaidomis, būtų pernelyg optimistiška.

2023 m. patys Lietuvos gyventojai tiesiogiai sumokėjo 31 proc. visų šalies sveikatos priežiūros išlaidų. Tai buvo beveik dvigubai daugiau už 16 proc. siekusį ES vidurkį ir vienas aukščiausių rodiklių Bendrijoje. Didelę šių išlaidų dalį sudaro vaistai ir odontologijos paslaugos.

Be to, 2024 m. 5,6 proc. sveikatos priežiūros poreikių turėjusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad negavo reikalingų paslaugų dėl kainos, laukimo trukmės arba pernelyg didelio atstumo. ES vidurkis tuo metu siekė 3,6 proc.

Tai rodo, kad Lietuvos sistema nėra tokia ideali, kokią ją po trumpos kelionės galėjo pamatyti svečias iš JAV. Vis dėlto jo pagrindinė išvada išlieka verta dėmesio: Lietuva sugeba už daug mažesnę sumą užtikrinti visuotines sveikatos draudimo garantijas ir kai kuriose srityse pasiekti rezultatus, kurie nustebino patyrusį amerikiečių gydytoją.

M. Fine’o komentaras kartu atskleidžia abiem valstybėms būdingą paradoksą. Šalys investuoja milžiniškas sumas į naujus vaistus, tyrimus ir gydymo technologijas, tačiau jų nauda yra ribota, jeigu trūksta šeimos gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų, galinčių šias priemones suteikti pacientams.

Žvelgiant iš Lietuvos vidaus, lengva matyti ilgas eiles, specialistų stygių, priemokas ir regioninius skirtumus. Tačiau pažvelgus iš šalies paaiškėja ir kita medalio pusė: net turėdama gerokai mažesnį finansavimą, Lietuva yra sukūrusi sistemą, kuri nuo didžiausių gydymo išlaidų apsaugo daugiau žmonių nei gerokai turtingesnė JAV.