Darbo migrantams atvykti į Lietuvą taps sunkiau: nuo rugsėjo valstybė griežtina kontrolę

Sekite TechNaujienos Google

Lietuva artėja prie ribos, kuri gali pastebimai pakeisti darbo migraciją šalyje. 2026 metams nustatyta užsieniečių, gaunančių leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu, kvota praktiškai išnaudota, o nuo rugsėjo 1 dienos darbdaviams įsigalios griežtesnė prašymų pateikimo tvarka.

Šių metų kvota siekia 24 706 leidimus. Rugpjūčio 21 dienos duomenimis, jau panaudoti 22 552 kvotos vienetai, o Migracijos departamentas tuo metu dar nagrinėjo 5 577 prašymus.

Tai nereiškia, kad visi šie prašymai bus patenkinti, tačiau jų skaičius jau gerokai viršija formaliai likusią kvotos dalį. Dar liepos pabaigoje Migracijos departamentas skelbė, kad šių metų kvota yra faktiškai išnaudota, nes praktika rodo, jog didžioji dalis nagrinėjamų prašymų paprastai patenkinami.

Apie nuo rugsėjo įsigaliosiančius pakeitimus oficialiai paskelbė Migracijos departamentas. Darbo migracijos kvotos veikimą ir praktinius reikalavimus darbdaviams taip pat apžvelgia migracijos teisės bendrovė „Bimaris“.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 1 val

Švedijos „Beijer Ref“ perka 90 proc. Lietuvos bendrovės „Refra“

3 min. skaitymo • prieš 2 val

EBPO: Kas ketvirtas Lietuvos senjoras gyvena žemiau skurdo ribos

5 min. skaitymo • prieš 6 val

„Debunk.org“: Kremlius iš istorijos ištrynė beveik dvejus metus – SSRS iš agresorės paverčiama auka

Visi naujausi straipsniai →

Kas konkrečiai pasikeis išnaudojus kvotą

Svarbiausia suprasti, kad kvotos išnaudojimas nereiškia visiško užsieniečių įdarbinimo sustabdymo. Tačiau darbo pagrindu atvykti norintiems trečiųjų šalių piliečiams atsiras gerokai aukštesnė atlyginimo kartelė.

Išnaudojus kvotą leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu paprastai galės būti išduotas tik tada, kai darbdavys įsipareigos užsieniečiui mokėti bent 1,2 Lietuvos vidutinio bruto darbo užmokesčio.

Šiuo metu tai reiškia mažiausiai 2 893 eurų bruto atlyginimą per mėnesį.

Išimtis numatyta tiems darbuotojams, kurių profesija patenka į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą. Jiems pakaks ne mažesnio kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio – šiuo metu 2 411 eurų bruto per mėnesį.

Šį atlyginimą reikės mokėti ne vien dokumentų pateikimo metu. Migracijos departamentas pabrėžia, kad nustatyto dydžio darbo užmokestis turi būti mokamas visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

Praktiškai tai labiausiai gali pajusti tie verslai, kurie iki šiol trečiųjų šalių piliečius samdė į santykinai mažesnio atlygio pozicijas – logistikos, sandėliavimo, maitinimo, gamybos, statybų, kurjerių ar kituose sektoriuose.

Nuo rugsėjo 1 dienos keisis ir pats dokumentų pateikimas. Jeigu per MIGRIS pateiktame darbdavio tarpininkavimo rašte nebus nurodyta, kad darbuotojui bus mokama bent 1,2 BDU arba atitinkamu atveju 1 BDU, dokumentas bus grąžintas tikslinti. Jei darbdavys jo nepatikslins, tarpininkavimo raštas bus atmestas.

Svarbus pokytis laukia ir tų, kurie dokumentus pateiks iki rugpjūčio 31 dienos. Jeigu jų prašymo nagrinėjimo metu kvota jau bus išnaudota, Migracijos departamentas galės paprašyti darbdavio papildomai įsipareigoti mokėti nustatytą didesnį atlyginimą. Tokio įsipareigojimo nepateikus, leidimo laikinai gyventi gali būti atsisakyta.

Kas iš tikrųjų atvyksta dirbti į Lietuvą

Viešoje diskusijoje apie migraciją dažnai išskiriamos atskiros tautybės ar konkretūs žmonių matomi sektoriai, pavyzdžiui, maisto pristatymas. Tačiau oficiali statistika rodo platesnį vaizdą.

Migracijos departamento duomenimis, 2025 metų pradžioje Lietuvoje darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi turėjo daugiau kaip 106 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų grupę sudarė Baltarusijos piliečiai – daugiau kaip 41 tūkst. Antroje vietoje buvo ukrainiečiai – apie 23 tūkst.

Toliau sekė Centrinės Azijos valstybės: Lietuvoje darbo pagrindu gyveno beveik 8,9 tūkst. Uzbekistano, apie 6,5 tūkst. Tadžikistano ir maždaug 5,2 tūkst. Kirgizijos piliečių.

Tai svarbus kontekstas, nes viešumoje kartais gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos darbo migraciją daugiausia sudaro žmonės iš Pietų Azijos ar konkrečiai Pakistano. Oficialūs duomenys tokio vaizdo nerodo – didžiausi srautai iki šiol buvo susiję su Baltarusija, Ukraina ir Centrine Azija.

Pakistano piliečių Lietuvoje skaičius pastaraisiais metais taip pat augo, tačiau jie nėra tarp didžiausių Lietuvoje gyvenančių užsieniečių grupių. Pavyzdžiui, 2026 metų pradžioje Lietuvoje iš viso buvo registruota apie 3 tūkst. Pakistano piliečių.

Bendra tendencija vis dėlto aiški – darbas tapo vienu svarbiausių migracijos į Lietuvą kanalų. „TechNaujienos.lt“ jau anksčiau nagrinėjo tarptautinės migracijos pokyčius ir darbo migracijos augimą EBPO valstybėse.

Šių metų 24 706 kvota taip pat nėra vien konkretiems sektoriams skirtas limitas. Migracijos departamentas nurodo, kad ji apima visas profesijas ir darbo funkcijas visuose įmonių veiklos sektoriuose.

Todėl artėjantis jos išnaudojimas iš esmės keičia ekonominę darbo migracijos logiką. Iki šiol darbdavys galėjo atsivežti darbuotoją ir į palyginti mažiau apmokamą poziciją, jeigu buvo įvykdyti kiti migracijos reikalavimai ir buvo likusi kvota. Jai pasibaigus, tokio darbuotojo atlyginimas turės peržengti gerokai aukštesnę ribą.

Tai nereiškia, kad Lietuva „uždaro sienas“ darbo migrantams. Aukštos kvalifikacijos specialistams, gerai apmokamiems darbuotojams ir daliai trūkstamų profesijų atstovų galimybės išlieka.

Tačiau žemesnio atlygio darbo migracijai 2026 metų kvotos išnaudojimas tampa labai realiu stabdžiu. Darbdaviui, norinčiam po kvotos pabaigos atsivežti darbuotoją į Lietuvą, vien darbo vietos pasiūlymo nebepakaks – daugeliu atvejų reikės pasiūlyti beveik 2,9 tūkst. eurų bruto siekiantį mėnesinį atlyginimą.