Europa plečia milžinišką autonominių automobilių bandymų zoną per kelias valstybes

Sekite TechNaujienos Google

Autonominių automobilių bandymai Europoje plečiami į vis daugiau šalių. Portugalija, Slovakija ir Norvegija prisijungė prie iniciatyvos, kurios tikslas – sudaryti sąlygas autonominėms transporto priemonėms būti testuojamoms skirtingose kelių, klimato ir reguliavimo aplinkose.

Toks modelis svarbus todėl, kad autonominio vairavimo sistema negali būti patikimai įvertinta viename mieste ar vienoje valstybėje. Skiriasi kelio ženklinimas, sankryžų dizainas, eismo kultūra, oro sąlygos ir net kelio dangos kokybė.

Vienas automobilis – dešimtys skirtingų scenarijų

Norvegija suteikia galimybę išbandyti sistemas sniege ir sudėtingomis žiemos sąlygomis, Portugalija – karštyje ir intensyvesnėje saulėje, o Vidurio Europos šalys leidžia tikrinti elgesį kitokioje kelių infrastruktūroje.

Autonominių sistemų kūrėjams toks tinklas gali sumažinti bandymų kaštus ir pagreitinti sertifikavimo procesus. Vietoj izoliuotų nacionalinių projektų galima rinkti palyginamus duomenis ir greičiau nustatyti silpnąsias vietas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 minutės

Kalifornija oficialiai stato ant branduolių sintezės – prasideda nauja lenktynių dėl „Saulės Žemėje“ fazė

4 min. skaitymo • prieš 20 minučių

Naujas įrankis parodo tikrą kvantinių kompiuterių kainą – kiek fizinių kubitų reikės patikimam skaičiavimui

3 min. skaitymo • prieš 35 minutės

Kvantinių kompiuterių kūrėjai sprendžia svarbiausią problemą – kaip patikimai taisyti kubitų klaidas

Visi naujausi straipsniai →

Iki masinio robotaksi dar laukia daug darbo

Nors robotaksi jau veikia keliuose JAV ir Kinijos miestuose, Europa juda atsargiau. Didžiausi klausimai susiję su sauga, atsakomybe avarijos atveju ir vienodomis taisyklėmis skirtingose ES valstybėse.

Bendra Europos bandymų infrastruktūra svarbi todėl, kad autonominio vairavimo kūrėjams nepakanka milijonų kilometrų viename mieste. Sistema turi susidurti su skirtingais kelio ženklais, infrastruktūra, oro sąlygomis ir vairavimo įpročiais. Net paprasta sankryža skirtingose šalyse gali būti suprojektuota kitaip, o programinė įranga turi išmokti šiuos skirtumus interpretuoti be klaidų.

Norvegija suteikia ypač vertingą žiemos testavimo aplinką, Portugalija – kitokias apšvietimo ir karščio sąlygas, o Slovakija gali papildyti Vidurio Europos kelių scenarijus. Kuo įvairesni duomenys, tuo mažesnė rizika, kad autonominė sistema bus „pertreniruota“ vienam regionui.

Tačiau vien daugiau bandymų kilometrų negarantuoja saugos. Svarbu, kokiose situacijose automobilis važiuoja, kiek retų ir pavojingų scenarijų jis patiria ir kaip vertinamas žmogaus įsikišimas. Todėl pažangūs bandymų centrai vis dažniau naudoja ne tik realius kelius, bet ir simuliacijas, kuriose galima tūkstančius kartų pakartoti avarinį scenarijų.

Europos masto infrastruktūra galėtų padėti ir reguliuotojams. Jei skirtingos šalys naudoja panašias testavimo metodikas ir keičiasi rezultatais, lengviau sukurti bendrus saugos kriterijus. Tai svarbu gamintojams, nes priešingu atveju kiekvienai rinkai reikėtų atskiro sertifikavimo proceso.

Galutinis tikslas nėra „leisti robotams važiuoti visur“, o sukurti aiškų įrodymų rinkinį, kada autonominė sistema yra pakankamai saugi konkrečiomis sąlygomis. Europai tai ypač aktualu, nes jos kelių tinklas ir miestai yra daug įvairesni nei vienos šalies bandymų zona.

Bendra bandymų sistema gali būti naudinga ir mažesnėms Europos technologijų įmonėms. Ne kiekvienas startuolis gali sau leisti atskirą bandymų parką keliose šalyse, todėl prieiga prie bendros infrastruktūros sumažina įėjimo barjerą. Tai gali paskatinti daugiau nišinių sprendimų – nuo jutiklių ir žemėlapių iki eismo prognozavimo ar saugos programinės įrangos.

Tačiau vien infrastruktūra nepašalina atsakomybės klausimo. Jei autonominė sistema suklysta, turi būti aišku, ar atsako automobilio gamintojas, programinės įrangos tiekėjas, operatorius ar infrastruktūros valdytojas. Todėl technologiniai bandymai ir teisinė sistema turi judėti kartu. Priešingu atveju galima turėti techniškai paruoštą automobilį, kurio vis tiek negalima plačiai eksploatuoti.

Galiausiai tokios bandymų zonos gali padėti išvengti situacijos, kai kiekviena bendrovė kuria savo uždarą vertinimo metodiką. Bendri scenarijai ir palyginami saugos kriterijai suteiktų reguliuotojams daugiau objektyvios informacijos ir leistų aiškiau palyginti skirtingų sistemų brandą.

Tokio bandymų tinklo vertė ilgainiui gali būti ir duomenų standartizavimas. Jei šalys sutaria, kaip registruoti intervencijas, avarinius scenarijus ir sistemos klaidas, autonominių technologijų pažangą galima vertinti objektyviau. Tai sumažina riziką, kad kiekviena bendrovė pasirinks sau palankiausią metriką ir skelbs sunkiai palyginamus rezultatus.

Tokio bandymų tinklo vertė ilgainiui gali būti ir duomenų standartizavimas. Jei šalys sutaria, kaip registruoti intervencijas, avarinius scenarijus ir sistemos klaidas, autonominių technologijų pažangą galima vertinti objektyviau. Tai sumažina riziką, kad kiekviena bendrovė pasirinks sau palankiausią metriką ir skelbs sunkiai palyginamus rezultatus.

Daugiau apie autonominį transportą skaitykite TechNaujienos.lt Auto/Moto rubrikoje.