Asociatyvi DI generuota iliustracija.
Lietuvoje smuko siuntų iš Kinijos srautas: RRT atskleidė, kaip keičiasi pašto rinka
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) lapkričio 13 dieną paskelbė naujausius Lietuvos pašto rinkos duomenis: nors bendra rinka auga, iš Kinijos atkeliaujančių siuntinių srautas smuko. Tarnyba šį pokytį sieja su Europos Sąjungos įvestu muitu mažos vertės siuntoms. Tai vienas konkrečiausių signalų, kad naujos importo taisyklės gali keisti ne tik vartotojų įpročius, bet ir viso siuntų pristatymo sektoriaus veiklą.

2026 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos pašto sektoriaus pajamos siekė 89,9 mln. eurų – 14,1 proc. daugiau nei prieš metus. Per šį laikotarpį iš viso pristatyta 27,4 mln. pašto siuntų, 9,9 proc. daugiau nei prieš metus. Siuntiniai sudarė 21,7 mln. vienetų ir beveik keturis penktadalius viso siuntų skaičiaus. Būtent siuntinių veikla generavo apie 85 proc. bendrų sektoriaus pajamų, todėl net nedideli jų srautų pokyčiai reikšmingi verslui.
Ką rodo nauji duomenys?
Svarbu nesupainioti dviejų palyginimų. Bendras siuntų skaičius per metus augo, tačiau iš užsienio į Lietuvą gaunamų siuntinių skaičius trečiąjį ketvirtį sumažėjo, lyginant su antruoju ketvirčiu. Tarnyba pažymi, kad didžiausią įtaką turėjo būtent sumažėjęs siuntinių iš Kinijos kiekis. Taigi teiginys, kad visa Lietuvos pašto rinka traukiasi, būtų klaidingas – pagal paskelbtą statistiką bendra rinkos dinamika išlieka teigiama.
RRT pateikti skaičiai atspindi platesnius elektroninės prekybos pokyčius. Nuo mažos vertės siuntų mokesčių priklauso galutinė užsakymo kaina, o ją matydami žmonės gali mažinti smulkių pirkinių skaičių, rinktis didesnius užsakymus ar pirkti Europoje. Vis dėlto vien statistikos nepakanka pasakyti, kuri dalis vartotojų atsisakė užsakymų, o kuri pakeitė pristatymo kanalą. Tam reikėtų detalesnių prekybos platformų ir vežėjų duomenų.
Lietuvos pirkėjams aktualu atskirti muitą, PVM, siuntos tvarkymo mokestį ir paties vežėjo paslaugos kainą. Įvairios internetinės platformos gali skirtingai pateikti galutinę sumą – viena dalį išlaidų įtraukia į prekės kainą, kita išskiria pristatymą. Dėl to paprastas prekės kainų palyginimas nebūtinai atspindi, kiek iš tiesų kainuos pirkinys, kol jis pasieks namus.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Apie naujų mokesčių tvarką pirkėjams jau rašėme anksčiau. Naujoji RRT statistika leidžia papildyti tą pasakojimą realiais rinkos skaičiais. Naudinga prisiminti ir patikimų nuolaidų tikrinimo principus, ypač artėjant intensyviausiam apsipirkimo sezonui.
Pašto sektoriaus verslui išlieka kita svarbi tendencija – siuntinių svarba didėja, o tradicinė korespondencija stagnuoja. Įmonės, investuojančios į paštomatus, automatizuotą skirstymą ir paskutinės mylios pristatymą, vis labiau priklauso nuo elektroninės prekybos dinamikos. Tikėtina, kad siuntų kilmės geografija ir vartotojų užsakymų struktūra artimiausiais ketvirčiais taps bent tokie pat svarbūs rodikliai kaip bendras pristatytų dėžių skaičius.
Pirkėjams verta atkreipti dėmesį, kad siuntų kilmė ir pristatymo maršrutas nebūtinai sutampa. Internetinėje parduotuvėje iš Kinijos parduodama prekė gali būti siunčiama iš Europos sandėlio, o kita europietiškai atrodanti platforma gali siųsti tiesiogiai iš trečiosios šalies. Todėl vien platformos pavadinimas nepakankamas nustatyti, kokie importo formalumai bus taikomi. Galutinė pristatymo šalis, importuotojas ir deklaravimo būdas gali būti svarbesni už reklaminį prekės aprašymą.
RRT duomenys įdomūs ir tuo, kad jie leidžia stebėti rinką realiai, o ne vien pagal vartotojų apklausas. Žmonės gali teigti, kad pirks mažiau, tačiau tikrinant faktinius siuntų srautus matyti, kaip pasikeitė pristatymo mastas. Vis dėlto duomenys neleidžia vienareikšmiškai įrodyti kiekvienos priežasties. Tam reikėtų išsamiau įvertinti sezoniškumą, kainų pokyčius, skirtingus pardavėjų logistikos sprendimus ir užsakymų pasiskirstymą.
Šis pokytis gali paveikti ir mažesnes Lietuvos įmones, kurios internetu perparduoda iš užsienio įsigytas prekes. Joms svarbu vertinti ne tik tiekėjo kainą, bet ir atsargų kaupimo, siuntų išmuitinimo bei pristatymo terminų riziką. Jei tam tikrų smulkių prekių importas tampa mažiau patrauklus, dalis paklausos gali persikelti pas vietinius pardavėjus. Tačiau tokia galimybė dar nėra įrodyta kaip ilgalaikė tendencija.
Artimiausio laikotarpio statistikoje svarbiausia bus pamatyti, ar pokytis išsilaiko ir ketvirtąjį ketvirtį, kai paprastai suaktyvėja šventiniai pirkimai. Jei srautas iš Kinijos ir tada išliks mažesnis, tai būtų rimtesnis signalas apie pasikeitusį pirkėjų elgesį. Jei siuntų kiekis vėl šoktels, gali paaiškėti, kad dalis trečiojo ketvirčio pokyčio susijusi su laikinu prisitaikymu prie naujų taisyklių.
Šaltinis: pirminis pranešimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkų proveržis: vandens baterija po tūkstančių įkrovimų beveik neprarado talpos
2Europoje įsilaužėliai atakuoja parduotuvių šaldytuvus: perspėjama apie maisto nuostolius
3DI startuolis pritraukė 1 mlrd. dolerių: vienam tyrėjui žada šimtų agentų pagalbą
4Nuo lapkričio pasikeitė siuntų iš Kinijos apmokestinimas: ką turi žinoti pirkėjai
5Pasaulinis „Microsoft 365“ sutrikimas: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir kitos paslaugos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.