Mėnulio dulkėse gali būti senovinės nežemiškos technologijos likučių – mokslininkai jau žino, kaip jų ieškoti
Mėnulio paviršiuje gali būti išlikusių mikroskopinių dalelių, kurios teoriškai galėtų būti seniai išnykusių technologinių civilizacijų pėdsakai. Mokslininkų grupė siūlo jų ieškoti ne teleskopais ar radijo antenomis, o tiesiogiai Mėnulio grunte.
Rugsėjo 8 d. SETI instituto pristatytame darbe mokslininkai aprašė metodą, kaip Mėnulio regolitas galėtų būti tiriamas dėl vadinamųjų mikroskopinių technosignatūrų – dirbtinės kilmės dalelių, kurios per milijardus metų galėjo atkeliauti iš kitų žvaigždžių sistemų.
Kodėl jų ieškoma būtent Mėnulyje?
Žemėje tokias itin senas daleles būtų sunku išsaugoti. Atmosfera, vanduo, erozija, tektonika ir biologiniai procesai nuolat perdirba planetos paviršių. Mėnulis, priešingai, neturi tankios atmosferos, vandenynų ar aktyvios plokščių tektonikos, todėl jo gruntas gali saugoti medžiagą labai ilgą laiką.
Tyrėjų idėja paprasta: jei technologiškai išsivysčiusios civilizacijos kitur Galaktikoje kada nors gamino didžiulius kiekius dirbtinių medžiagų, dalis mikroskopinių jų fragmentų galėjo būti išmesta į tarpžvaigždinę erdvę. Per milžiniškus laiko tarpus nedidelė tokių dalelių dalis teoriškai galėtų pasiekti ir Saulės sistemą.
Tyrimo preprinte skaičiuojama, kad tam tikros atsparios dalelės, kurių spindulys siekia maždaug 0,3 mikrometro, galėtų nukeliauti kiloparsekų masto atstumus per šimtus milijonų metų. Nedidelė jų dalis, tinkamomis sąlygomis pasiekusi Žemės ir Mėnulio sistemą, galėtų išgyventi smūgį į Mėnulio paviršių.
Vienas kubinis metras Mėnulio grunto jau galėtų daug pasakyti
Autoriai siūlo sistemingai ištirti maždaug kubinį metrą Mėnulio regolito. Tokį kiekį reikėtų analizuoti itin didelės raiškos mikroskopais, medžiagų analizės metodais ir automatizuotomis vaizdų atpažinimo sistemomis, kurios galėtų iš milijardų natūralių grūdelių atrinkti neįprastos struktūros daleles.
Jeigu būtų aptikta dalelė, kurios cheminė sudėtis, struktūra ar gamybos požymiai negalėtų būti paaiškinami natūraliais procesais, tai būtų visiškai naujo tipo technosignatūra – ne signalas iš kosmoso, o fizinis artefakto fragmentas.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbiausią dalyką: šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad Mėnulio dulkėse iš tiesų yra nežemiškos technologijos liekanų. Tyrimas parodo tik tai, kad tokios paieškos gali būti moksliškai patikrinamos ir kad neigiamas rezultatas taip pat leistų nustatyti ribas, kiek dirbtinės medžiagos hipotetinės civilizacijos galėjo paskleisti Galaktikoje.
Iki šiol į Žemę pargabenti Mėnulio mėginiai nebuvo sistemingai tikrinami būtent tokiu tikslu. Ateityje daugiau grunto turėtų pargabenti naujos Mėnulio misijos, o ilgalaikės bazės Mėnulyje galėtų suteikti galimybę tirti gerokai didesnius jo kiekius.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Senka naftos atsargos? IEA skelbia nerimą keliančius skaičius
2Saudo Arabijos naftos gavyba drastiškai smunka – ar brangs degalai Lietuvoje?
3Saulės elektrinė žiemą: kiek elektros ji iš tikrųjų pagamina?
4Iš plastikinio butelio pagamino valgomą sausainį
5Naujas Musko užmojis: per 3 dienas jo dirbtinis intelektas sukurs verslą nuo nulio
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.