Lietuva įamžinta kosmose: du asteroidai gavo „Nidos“ ir „Šventosios“ vardus

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos vardų kosmose daugėja. Du prieš daugelį metų astronomų aptikti asteroidai oficialiai pavadinti Nidos ir Šventosios vardais – taip Saulės sistemoje įamžintos dar dvi gerai žinomos mūsų šalies vietos.

Kaip praneša Vilniaus universitetas, asteroidus atrado Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Kazimieras Černis kartu su Edvardu Černiu ir Latvijos astronomu dr. Ilgmāru Eglīčiu. Vardus šiems dangaus kūnams taip pat pasiūlė jų atradėjai.

Tai dar vienas lietuviškas pėdsakas Saulės sistemoje. Danguje jau skrieja asteroidai, pavadinti Kauno, Klaipėdos, Molėtų, Plungės, Kretingos, Palangos, Birštono, Druskininkų ir kitais su Lietuva susijusiais vardais.

Asteroido „Nida“ istorija prasidėjo dar 2010 m.

Asteroido, šiandien turinčio numerį (833362) ir vardą „Nida“, istorija prasidėjo 2010 m. gegužės 5-ąją Baldonės astronomijos observatorijoje Latvijoje. Objektas buvo pastebėtas naudojant Šmito sistemos teleskopą ir tuo metu judėjo Mergelės žvaigždyne.

Naujausi straipsniai

6 min. skaitymo • prieš 19 minučių

„Claude“ DI agentas testo metu „netyčia“ įsilaužė į 3 realias įmones – ekspertai perspėja, kas gali būti toliau

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

Peržengė ribą? Dirbtinis intelektas laboratorijoje sukūrė 16 naujų virusų

4 min. skaitymo • prieš 35 minutės

„Google Pixel 11 Pro“ pristatymas jau čia pat: kuo jis lenkia „Pixel 10 Pro“? 5 svarbiausi skirtumai

Visi naujausi straipsniai →

Tačiau netrukus astronomai susidūrė su problema. Dėl prastų oro sąlygų kitą naktį objekto stebėti nepavyko, o dar kartą jį nufotografuoti astronomams pavyko tik gegužės 10 dieną.

Kurį laiką atrodė, kad naujai aptiktas asteroidas gali būti prarastas – kitų jo stebėjimų nebuvo, todėl tiksliai nustatyti orbitą buvo sudėtinga. Situacija pasikeitė maždaug po dviejų mėnesių, kai liepą objektą užfiksavo NASA infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas WISE. Nauji duomenys leido susieti jį su ankstesniais Baldonėje atliktais stebėjimais ir gerokai tiksliau apskaičiuoti orbitą.

Kito asteroido – (431803) „Šventoji“ – istorija dar glaudžiau susijusi su Lietuva. Jis pirmą kartą nufotografuotas 2008 m. rugpjūčio 31 d. VU Molėtų astronomijos observatorijoje, naudojant 0,5 metro skersmens Maksutovo sistemos teleskopą.

Vos po kelių dienų, rugsėjo 5-ąją, naujojo objekto egzistavimą patvirtino Kit Pyko observatorija Arizonoje, JAV.

Dr. K. Černis paaiškino, kad Šventosios vardas pasirinktas neatsitiktinai. Tai ilgiausia upė, tekanti tik Lietuvos teritorijoje. „Šventoji“ tapo jau trečiu asteroidu, gavusiu Lietuvos upės vardą – anksčiau kosmose buvo įamžinti Nemunas ir Neris.

Astronomas su kolegomis nuo 2004 metų jau yra suteikęs vardus daugiau nei 150 asteroidų. Maždaug 100 jų pavadinti lietuviškais arba su Lietuvos istorija susijusiais vardais.

Lietuviški miestai, kurortai ir upės nėra vieninteliai objektai, kurių vardai „keliauja į kosmosą“. Asteroidų pavadinimai oficialiai tvirtinami tarptautiniu mastu, todėl tokie vardai tampa nuolatine astronominių katalogų dalimi.

Abu asteroidus bus galima stebėti iš Lietuvos

„Nida“ aplink Saulę apskrieja per kiek daugiau nei penkerius metus ir vidutiniškai nuo jos yra maždaug tris kartus toliau nei Žemė.

Kitas įdomus jos priartėjimas numatomas 2027 metų rugpjūčio pabaigoje. Tuomet asteroidą nuo Žemės skirs apie 298 mln. kilometrų. Jis pasirodys Vandenio žvaigždyne ir, esant tinkamoms sąlygoms, galės būti stebimas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais.

„Šventoji“ juda šiek tiek greičiau – vienas jos apsisukimas aplink Saulę trunka maždaug 4,3 metų. 2027 m. sausio pabaigoje ji nuo Žemės bus nutolusi maždaug 247 mln. kilometrų ir tuo metu bus matoma Vėžio žvaigždyno kryptimi.

Pastaruoju metu Lietuvos dangaus stebėtojams netrūksta progų pakelti akis į viršų. Jau rugpjūtį laukia Perseidų meteorų lietus, kurio maksimumą bus galima stebėti Lietuvoje.

Asteroidai taip pat nuolat primena apie save, o NASA toliau analizuoja garsiosios DART misijos rezultatus – mat tyčinis kosminio aparato smūgis į asteroidą turėjo didesnį poveikį, nei iš pradžių manyta.

Tarptautinė astronomų sąjunga oficialiai patvirtino, kad objektams, anksčiau žymėtiems 2010 JN76 ir 2008 QL40, suteikiami „Nidos“ ir „Šventosios“ vardai. Taigi nuo šiol šie du lietuviški vietovardžiai priklauso ne tik Lietuvos geografijai, bet ir Saulės sistemos žemėlapiui.