Dinozauro išmatose rasta 66 mln. metų plunksna – ji gali paaiškinti, kodėl paukščiai išgyveno asteroidą

Sekite TechNaujienos Google

Prieš maždaug 66 mln. metų vienas stambus dinozauras suėdė paukštį. Šio itin kasdieniško priešistorinio epizodo pėdsakas išliko iki mūsų dienų – suakmenėjusiose dinozauro išmatose mokslininkai aptiko nepaprastai gerai išsilaikiusių plunksnų. Dabar jos gali padėti atsakyti į vieną didžiausių paleontologijos klausimų: kodėl po katastrofiško asteroido smūgio išgyveno tik viena paukščių linija, iš kurios kilo visi šiandien gyvenantys paukščiai.

Apie atradimą rugsėjo 10 d. paskelbė Field Museum. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Current Biology“. Mokslininkų teigimu, ši fosilija yra geriausias iki šiol rastas plunksnos pavyzdys iš dinozaurų eros, išlikęs tokioje neįprastoje aplinkoje.

Kas iš tikrųjų buvo rasta?

Fosilija yra koprolitas – suakmenėjusios išmatos. Jo viduje tyrėjai aptiko ne tik plunksnų, bet ir smulkių žuvų žvynų bei paukščio kojos kaulų. Visa tai leido rekonstruoti prieš 66 mln. metų įvykusį maitinimosi epizodą.

Mokslininkai mano, kad plunksnos priklausė hesperornitiformų grupei – senoviniams vandens paukščiams, kurie ekologiniu požiūriu galėjo būti panašūs į dabartinius narus. Šie paukščiai gyveno kreidos periodo pabaigoje, tačiau po masinio išnykimo neišliko.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 44 minutės

Pristatyta stulbinamai tikroviška humanoidė – dainuoja ir rodo emocijas beveik kaip žmogus

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Saudo Arabijos naftos gavyba drastiškai smunka – ar brangs degalai Lietuvoje?

5 min. skaitymo • prieš 1 val

„Revolut“ atskleidė klientų pasus, adresus ir sąskaitų istorijas – patikėjo netikru valstybės prašymu

Visi naujausi straipsniai →

Kas konkrečiai suėdė paukštį, nėra žinoma. Tyrėjai neatmeta, kad plėšrūnas galėjo būti didelis teropodas, pavyzdžiui, tiranozaurų grupės atstovas. Tačiau svarbiausia čia ne plėšrūno tapatybė, o tai, kad jo suėstas paukštis paliko išskirtinai gerai išsilaikiusį plunksnų „archyvą“.

Plunksnos buvo ištirtos naudojant mikrokompiuterinę tomografiją. Tai leido pažvelgti į koprolito vidų neardant fosilijos ir trimatėje erdvėje pamatyti plunksnų, kaulų bei kitų likučių struktūrą.

Tyrimo bendraautoris Nathan Carrollas pažymėjo, kad duomenų apdorojimas valanda po valandos atskleidė vis daugiau detalių: papildomų plunksnų, žvynų ir kaulų. Pasak jo, suvokimas, kad paprastas suakmenėjusių išmatų gabalas gali išsaugoti tiek informacijos, atveria naują kelią tyrimams.

Kodėl tai svarbu asteroido katastrofos istorijai?

Prieš 66 mln. metų į Žemę atsitrenkęs asteroidas sukėlė vieną didžiausių masinių išnykimų planetos istorijoje. Išnyko visi ne paukštiniai dinozaurai ir didžioji dalis tuo metu gyvenusių paukščių grupių. Tačiau viena linija – Neornithes – išgyveno. Būtent iš jos kilo visi dabartiniai paukščiai.

Vienas svarbiausių klausimų iki šiol buvo, kodėl būtent ši grupė išliko, o kitos, taip pat jau turėjusios plunksnas ir gebėjusios skraidyti, išnyko. Naujas radinys leidžia pažvelgti į skirtumą, kuris anksčiau buvo sunkiai įvertinamas – plunksnų sandarą ir jų gebėjimą izoliuoti kūną nuo šalčio.

Field Museum tyrėjai nustatė, kad hesperornitiformų plunksnos tarsi užėmė tarpinę padėtį tarp primityvesnių dinozaurų ir kai kurių ankstyvųjų paukščių plunksnų bei šiuolaikinių paukščių plunksnų. Dalis jų atrodė gana moderniai ir galėjo būti atsparios vandeniui, tačiau buvo ir mažesnių, pūkuotų, primityvesnės struktūros plunksnų.

Tai svarbu todėl, kad po asteroido smūgio Žemėje prasidėjo vadinamoji smūgio žiema – į atmosferą patekusios dulkės ir aerozoliai sumažino Saulės šviesos kiekį, smuko temperatūra ir sutriko ekosistemos. Jei kai kurių senovinių paukščių plunksnos prasčiau sulaikė šilumą nei Neornithes grupės paukščių, tai galėjo tapti vienu iš išlikimą nulėmusių veiksnių.

Tyrimo vadovė Jingmai O’Connor pabrėžia, kad tai nėra vienintelis galimas paaiškinimas. Tačiau plunksnų tipas ir jų keitimosi būdas galėjo prisidėti prie to, kodėl vienos paukščių grupės po katastrofos išnyko, o kitos išgyveno.

Šis atradimas taip pat papildo platesnį vaizdą apie tai, kas vyko po asteroido smūgio. „TechNaujienos.lt“ anksčiau rašė apie naujas detales apie asteroidą, pražudžiusį dinozaurus – mokslininkai vis dar tikslina, kaip greitai ir kokiu mastu jo sukeltos pasekmės pakeitė visą planetą.

Ne mažiau įdomu ir tai, kad šis radinys gali pakeisti požiūrį į koprolitus. Iki šiol suakmenėjusios išmatos dažnai buvo tiriamos siekiant išsiaiškinti senovinių gyvūnų mitybą, tačiau naujas darbas rodo, kad jų viduje gali būti itin vertingų minkštųjų audinių pėdsakų ir net labai gerai išsilaikiusių plunksnų.

Tyrėjai tikisi, kad ateityje daugiau koprolitų bus tikrinama kompiuterine tomografija. Tai gali reikšti, kad muziejų kolekcijose jau dabar slypi daugybė dar neatpažintų radinių, kurie galėtų padėti geriau suprasti ne tik tai, kuo maitinosi dinozaurai, bet ir kaip atrodė bei evoliucionavo jų grobis.