DI sukurta iliustracija.
Tyrėjai išbandė mažiesiems „CubeSat“ palydovams skirtą anteną, galinčią radijo signalą paversti nuolatine srove. Vos kelių vatų energijos biudžetą turinčiuose įrenginiuose net mažas papildomas energijos šaltinis gali būti vertas dėmesio. Kiek naudos jis duotų orbitoje, priklausytų nuo to, koks signalas realiai pasiektų anteną.
„Scientific Reports“ tyrime pristatoma 2,4 GHz įranga. Ją sudaro radijo bangas priimanti antena ir lygintuvas, kuris priimtą kintamą signalą paverčia nuolatine srove. Tokia konstrukcija vadinama lyginančiąja antena.
Ką parodė laboratorinis bandymas?
Laboratorijoje galima kontroliuoti dažnį, perduodamo signalo galią ir antenos orientaciją. Tai leidžia išmatuoti, kokią į anteną patekusios galios dalį pavyksta paversti naudinga elektros energija. Bandymo rezultatai apibūdina antenos ir lygintuvo veikimą konkrečiomis sąlygomis.
Orbitoje poveikį turėtų atstumas nuo siųstuvo, antenos kryptis ir tai, kiek laiko ji gauna signalą. Geras laboratorinis konversijos efektyvumas gali reikšti visai nedidelę galutinę galią, jei signalas silpnas. Dėl to vertinant tokį įrenginį verta žiūrėti į išėjimo galią, o ne vien į procentus.
Pajėgumą lemia visa grandinė. Net jei antena gerai priima signalą pasirinktu dažniu, lygintuvas turi sukurti apkrovai tinkamą įtampą. Svarbu ir tai, ar elektros energiją galima kaupti tarp priėmimo intervalų, kad ją panaudotų trumpam įsijungianti grandinė.
Kol kas tai mažojo palydovo įrangos prototipas. Galimas praktinis klausimas – ar surinktos energijos pakaktų labai mažo vartojimo grandinei maitinti trumpais intervalais. Tam reikėtų įvertinti ryšio geometriją, apkrovą ir laiko dalį, kurią antena realiai matytų energijos šaltinį.
Kiek elektros duotų silpnas signalas?
Radijo antena energiją gauna iš ją pasiekiančios elektromagnetinės bangos. Lygintuvas dalį šios energijos paverčia elektros srove, kurią teoriškai galima panaudoti grandinei arba kaupti. Tačiau jei anteną pasiekia labai mažai energijos, iš jos pagamintos elektros irgi bus mažai. Dėl to tyrimams svarbu kartu pateikti signalą, kuriuo maitintas bandinys, ir elektros galią, kurią gavo apkrova.
Čia padeda paprastas mintinis bandymas. Du lygintuvai gali paversti tokį pat procentą įėjimo galios, bet jei vieną pasiekia dešimt kartų stipresnis signalas, vienodas procentas jiems reiškia skirtingą elektros galią. Mažame palydove tai tiesiogiai lemia, ar energijos pakaks kokiam nors naudingam veiksmui.
Dažnis irgi vaidina atskirą vaidmenį. Tyrimas nagrinėja konkrečiai 2,4 GHz anteną. Tai suteikia aiškias bandymo sąlygas ir leidžia derinti lygintuvą su antena, bet kartu riboja, kokius signalus įranga gerai priimtų. Aplinkoje aptinkamų radijo signalų skaičius mažiau svarbus už tai, ar jie patenka į antenai tinkamą ruožą ir pasiekia ją pakankamai stiprūs.
Orbita prideda dar kelis kintamuosius. Palydovo orientacija gali keistis, atstumas iki signalo šaltinio taip pat, o ryšio seansas trunka ribotai. Laboratorijoje galima pradėti nuo pastovios geometrijos, išmatuoti sistemą ir tada atskirai keisti orientaciją, atstumą ar apkrovą. Taip lengviau suprasti, kuris veiksnys stipriausiai veikia galutinį rezultatą.
Norint palyginti šią kryptį su įprastu palydovo maitinimu, pirmiausia reikėtų suskaičiuoti energiją per parą, o ne vien momentinę galią bandymo metu. Saulės elementų, baterijos ir radijo energijos surinkimo sąveiką lemia tai, kiek laiko veikia kiekvienas šaltinis ir kaip dažnai įsijungia apkrova. Toks palyginimas padėtų įvertinti, ar papildoma grandinė pateisina masę ir užimamą vietą.
Tyrimo aktualumas yra mažos platformos mastelis. Ant palydovo korpuso vietą dalijasi ryšio įranga, jutikliai ir maitinimui skirti komponentai. Net nedidelis prototipas turi būti vertinamas visos sistemos kontekste. Toliau reikėtų bandymų su skirtingo stiprumo signalais, kampais bei realia apkrova, kad būtų aišku, kuriam konkrečiam darbui antena galėtų būti naudinga.
Panašų bandymą verta vertinti ir pagal tai, kam skirta elektros išvestis. Nuolatinei grandinei svarbi pastovi maitinimo įtampa. Retai duomenis įrašantis jutiklis galėtų ilgiau kaupti energiją ir ją panaudoti trumpu impulsu. Tad net turint vienodą galios įvertį skirtingos apkrovos duotų skirtingus atsakymus. Būsimo bandymo išvada būtų aiškesnė, jei šalia antenos rodiklių būtų parodytas ir visas konkretus darbo ciklas – nuo energijos priėmimo iki matavimo ar pranešimo.
Taip pat skaitykite apie palydovinius Antarktidos matavimus ir mikrobangų sklidimą ir ekranavimą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Virtus“ ir HX-2 išlaikė kovinius bandymus – pirmoji juos gaus brigada Lietuvoje
2Kaliningrado srityje kaukė sirenos: gubernatorius pranešė apie objektą iš Lietuvos pusės, NKVC dronų nefiksavo
3„nginx2root“ spragos kelia skubų pavojų: ką turi padaryti svetainių administratoriai
4Kiek šį savaitgalį kainuos dyzelinas?
5Britai atidarė robotizuotą 155 mm sviedinių gamyklą: pajėgumas išaugs 16 kartų
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.