Japonijos „Tokyo Electron“ prognozuoja 87 proc. veiklos pelno augimą: DI lustų gamyba nesustoja

Sekite TechNaujienos Google

Japonijos puslaidininkių įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ spalio 30 dieną paskelbė prognozę, pagal kurią jos veiklos pelnas gali padidėti 87 proc. ir siekti 1,17 trln. jenų. Bendrovės investuotojų informacijos puslapyje skelbiama naujausia finansinė ataskaita, o „Reuters“ praneša, kad augimą įmonė sieja su dideliu pažangios lustų gamybos įrangos poreikiu, kurį palaiko DI infrastruktūros plėtra.

Tokia prognozė išsiskyrė dieną, kai daugelis technologijų akcijų patyrė nuosmukį. Investuotojai nerimavo dėl sparčiai didėjančių duomenų centrų išlaidų, tačiau įrangos tiekėjai vis dar gauna užsakymų naujiems gamybos pajėgumams. Šios dvi tendencijos nėra prieštaringos: užsakymų ir būsimo investicijų atsipirkimo laikotarpiai skiriasi.

„Tokyo Electron“ gamina įrangą, reikalingą sudėtingiems puslaidininkių gamybos procesams, įskaitant medžiagų nusodinimą ir ėsdinimą. Tokios mašinos naudojamos skirtinguose lustų gamybos etapuose. Jos nėra galutinis procesorius, kurį įsigyja vartotojas, tačiau be jų neįmanoma plėsti modernių gamyklų.

Kodėl lustų įrangos tiekėjai tokie svarbūs

Naują lustų gamyklą kurianti bendrovė negali apsiriboti pastatu ir darbuotojais. Modernūs gamybos procesai reikalauja itin tikslių technologinių įrenginių, kuriuos kuria nedidelis skaičius specializuotų gamintojų. Šių tiekėjų pajėgumai ir užsakymų eilės gali paveikti net globalių procesorių kūrėjų planus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

„Tokyo Electron“ klientų investicijos susijusios su atminties lustais, duomenų centrų procesoriais ir kitomis puslaidininkių technologijomis. Vis dėlto paklausa skiriasi pagal produktų grupes: padidėjęs poreikis aukščiausios klasės DI įrangai nereiškia, kad visuose vartotojų elektronikos segmentuose pardavimai auga vienodai.

Įmonė taip pat pranešė apie planuojamą nuosavų akcijų supirkimą. Tokia priemonė gali keisti akcijų skaičių rinkoje ir yra atskiras finansinis sprendimas, kurio nereikia painioti su investicijomis į naujas gamybos linijas.

Rinkos paradoksas: stiprūs užsakymai ir krintančios akcijos

Įmonės veiklos perspektyvos ir vienos dienos akcijų pokytis nebūtinai sutampa. Akcijų kaina priklauso nuo lūkesčių, palūkanų, rizikos vertinimo ir bendro rinkos nusiteikimo. Todėl net teigiamą prognozę pateikusi bendrovė gali pigti kartu su sektoriumi.

Ši naujiena padeda geriau suprasti DI lustų konkurenciją: ji vyksta ne tik tarp lustų kūrėjų. Yra atskira milžiniška gamybos technologijų rinka, kurioje kiekvienas modernus procesas priklauso nuo itin specializuotų tiekėjų.

Įrangos gamintojų finansiniai rezultatai dažnai atsilieka nuo galutinių produktų pardavimų ciklo. Naujos gamyklos užsako mašinas anksčiau, nei jose pradėti lustai pasiekia klientus. Todėl „Tokyo Electron“ prognozė atspindi ir ankstesnius pramonės investicinius sprendimus. Ji negali būti laikoma tiesioginiu įrodymu, kad galutinių vartotojų DI paslaugų paklausa augs tuo pačiu tempu visus ateinančius metus.

Vienas sudėtingiausių lustų gamybos procesų yra kelių nanometrų mastelio struktūrų formavimas ant silicio plokštelių. Tam reikia įrangos, kuri gali labai tiksliai pašalinti arba nusodinti medžiagos sluoksnius. Net nedidelis neatitikimas gali sugadinti brangų lustą, todėl kokybei ir proceso valdymui skiriama itin daug dėmesio. Šis technologinis tikslumas paaiškina, kodėl naujų konkurentų atsiradimas tokioje rinkoje nėra lengvas.

Įmonių paskelbtos pelno prognozės visada turi prielaidų. Jos priklauso nuo valiutų kursų, klientų investicinių planų, komponentų prieinamumo ir numatomo gamybos grafiko. Net jei klientai šiandien reiškia didelį susidomėjimą, užsakymai gali keistis vėliau. Todėl svarbu skirti patvirtintą praėjusio laikotarpio rezultatą nuo vadovybės pateikiamo būsimo pelno vertinimo.

Šis sektorius aktualus ir Europai, nes modernios litografijos bei kitų procesų technologijos kuriamos tarptautinėse tiekimo grandinėse. Viena įmonė pateikia dalį įrangos, kita – kritinius optinius komponentus, o lustų gamintojas atsako už galutinę gamybą. Būtent tokia specializacija padeda pasiekti techninę pažangą, bet kartu sukuria priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus pasaulio tiekėjų.

„Tokyo Electron“ prognozė liudija, kad gamyklų plėtros ciklas dar nesustojo. Kartu ji negarantuoja, kad visos DI investicijos bus pelningos – šį klausimą galės atsakyti tik būsima įmonių paklausa ir finansiniai rezultatai.