DI sukurta iliustracija.
Mokslininkai parodė, kad vos vieno volto įtampa specialų polimerinį sluoksnį gali perjungti iš standžios būsenos į minkštą. Pasikeičia ir jo gebėjimas praleisti jonus. Būtent dėl šio antrojo pokyčio medžiaga įdomi elektronikos tyrėjams.
„Nature Communications“ tyrime aprašytas trijų sluoksnių bandinys. Viduryje įdėtas įkrautų polimerų kompleksas, o iš abiejų pusių – priešingus krūvius turintys joniniai elastomerai. Įtampa paskatina jonus judėti į centrinį sluoksnį arba iš jo.
Ką duoda valdomas minkštumas?
Jonų persiskirstymas keičia polimerų grandinių judrumą. Tai leidžia valdyti vadinamąjį stiklėjimo virsmą, kai medžiagos elgsena iš standžios tampa panaši į gumos. Tyrėjai bandymu parodė, kad poveikis gali būti grįžtamas.
Komandos bandinyje elektrinis signalas pakeitė ir joninės srovės tekėjimo sąlygas, todėl konstrukcija galėjo veikti kaip joninis diodas. Įprastu diodu viena kryptimi lengviau teka elektronų srovė. Šiame bandyme krypties skirtumą sukuria judantys jonai ir jų poveikis pačiai medžiagai.
Žemas valdymo įtampos slenkstis patrauklus kuriant nedidelius prietaisus, tačiau vien voltų skaičius neatskleidžia sąnaudų. Joms apskaičiuoti reikėtų žinoti ir srovę bei perjungimo trukmę. Tyrime įdomiausia tai, kad vienu elektriniu signalu valdomos dvi susijusios savybės – sluoksnio būsena ir jonų judėjimas.
Vienas voltas čia žymi konkretaus laboratorinio bandinio veikimo sąlygą. Iš jos dar negalima spręsti, kaip prietaisas tarnautų gaminyje ar kiek energijos suvartotų. Toliau svarbu pamatuoti, kaip perjungimas kartojasi ir kaip medžiaga reaguoja į skirtingas eksploatacijos sąlygas.
Kodėl tyrėjai keitė jonų kiekį?
Polimerinėje medžiagoje savybės priklauso ne tik nuo to, iš kokių molekulių ji sudaryta, bet ir nuo to, kiek laisvai gali judėti grandinės. Standesnėje būsenoje jų judėjimas labiau apribotas. Kai grandinės ima judėti lengviau, tos pačios medžiagos mechaninis atsakas gali pasikeisti. Būtent šią ribą komanda peržengė perskirstydama jonus tarp sluoksnių.
Stiklėjimo virsmas dažnai aiškinamas per temperatūrą. Daug kas yra matęs, kaip skirtingomis oro sąlygomis keičiasi to paties plastiko lankstumas. Laboratoriniame bandinyje tyrėjai pasinaudojo kitu valdikliu – elektriniu potencialu. Du joniniai elastomerai suteikė galimybę pakeisti centrinio komplekso joninę aplinką valdant įtampą.
Šioje konstrukcijoje sluoksnių funkcijos skiriasi. Elastomerų paskirtis – atiduoti arba priimti judrius jonus, o centrinio sluoksnio pokytis suteikia matuojamą atsaką. Dėl to eksperimento rezultatas susijęs su visa daugiasluoksne konstrukcija. Tas pats įtampos skaičius, pritaikytas įprastai plastiko juostelei, savaime nesukeltų aprašyto efekto.
Joninis diodas čia įdomus dėl to, kad srovę neša judantys jonai. Skirtingomis kryptimis veikiančios sąlygos keičia jonų pasiskirstymą, o šis daro įtaką laidumui. Įrenginio būsena priklauso nuo to, kaip medžiaga persitvarko per laiką. Todėl, norint suprasti tokį diodą, svarbu matuoti ne vien srovės stiprį, bet ir atsako trukmę.
Tolimesniam darbui natūraliai kyla klausimas dėl sluoksnių geometrijos. Jei centrinis sluoksnis storesnis ar plonesnis, jonams tenka judėti skirtingais atstumais. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių laboratorijoje gautą perjungimo įtampą vertėtų nagrinėti kartu su bandinio sandara ir matavimo aplinkybėmis.
Rezultato pritaikomumą lemtų ir tai, kiek kartų įrenginys gali pakartoti tą patį virsmą. Praktiniuose matavimuose reikėtų sekti, ar po daugelio ciklų išlieka panašus standumo bei laidumo skirtumas. Vienkartinis ryškus pokytis ir patikimas kasdienio prietaiso darbas apibūdina skirtingus bandymo etapus. Šiame darbe svarbus pradinis žingsnis – įrodyta, kad tokį virsmą apskritai galima valdyti elektriškai.
Tyrėjai remiasi principu, kad polimero judrumą keičia ne vien šiluma. Sąveiką tarp įkrautų grandinių gali pakeisti ir aplink jas esantys jonai. Todėl galima siekti panašaus mechaninio pokyčio skirtingais keliais. Šiame bandinyje autoriams pavyko pritaikyti elektrinį valdymą, kad jonų aplinka keistųsi pačiame veikiančiame elemente.
Verta atskirti du matavimus. Vienas parodo, kaip sluoksnis reaguoja į mechaninę apkrovą, kitas – kaip jame teka jonai. Įdomumas atsiranda todėl, kad abu matavimai susiję su tuo pačiu centrinio sluoksnio pokyčiu. Jei būsimame prietaise reikėtų pakeisti tik laidumą arba tik standumą, medžiagos struktūrą ir elektrinio valdymo sąlygas reikėtų derinti pagal konkrečią paskirtį.
Taip pat skaitykite apie polimerą, stiprėjantį nuo lankstymo ir USB-C galios ir duomenų perdavimo skirtumą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Virtus“ ir HX-2 išlaikė kovinius bandymus – pirmoji juos gaus brigada Lietuvoje
2Kaliningrado srityje kaukė sirenos: gubernatorius pranešė apie objektą iš Lietuvos pusės, NKVC dronų nefiksavo
3„nginx2root“ spragos kelia skubų pavojų: ką turi padaryti svetainių administratoriai
4Kiek šį savaitgalį kainuos dyzelinas?
5Britai atidarė robotizuotą 155 mm sviedinių gamyklą: pajėgumas išaugs 16 kartų
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.