„Intel“ akcijos smuko beveik 30 proc.: investuotojus išgąsdino silpna prognozė ir DI plėtros kaina

Sekite TechNaujienos Google

JAV lustų gamintojos „Intel“ akcijos spalio 30 dieną smuko beveik 30 proc., kai įmonė pateikė nuviliančią ketvirtojo ketvirčio prognozę ir perspėjo dėl didelių gamybos plėtros sąnaudų. „Reuters“ duomenimis, bendrovės rinkos vertė per vieną sesiją sumažėjo daugiau kaip 140 mlrd. dolerių. Akcijų smukimas persidavė ir kitoms puslaidininkių rinkos įmonėms.

Investuotojus labiausiai neramino ne vien paskutinio ketvirčio rezultatai, o artimiausių mėnesių prognozė. „Intel“ pranešė, kad asmeninių kompiuterių rinkoje išliks silpnumas, o didėjančios atminties lustų kainos gali branginti galutinius įrenginius ir mažinti paklausą. Tuo pat metu įmonė skiria daug lėšų pažangiems gamybos pajėgumams.

Bendrovės vadovybė tikisi pasinaudoti augančia duomenų centrų procesorių paklausa, tačiau ne visi užsakymai iš karto virsta pardavimais. Gamybos apribojimai ir tiekimo trikdžiai gali stabdyti pristatymus net tada, kai klientų poreikis didėja.

Kodėl rinkai nepakako augančios DI paklausos

„Intel“ padėtis išsiskiria tuo, kad ji vienu metu kuria procesorius ir plėtoja savo gamybos infrastruktūrą. Tai brangus modelis, reikalaujantis modernios įrangos, inžinerinių specialistų ir kelių metų investicijų. Todėl spartus atskirų produktų pardavimų augimas nebūtinai greitai panaikina neigiamą pinigų srautą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

Rinkos dalyviai jautriai reaguoja į įmonių prognozes, nes jų akcijų kainose jau įskaičiuoti lūkesčiai dėl būsimo pelno. Kai prognozuojamos pajamos atsilieka nuo analitikų vertinimų, akcijų kaina gali smarkiai keistis net be staigaus dabartinių pardavimų sumažėjimo.

Spaudimas apėmė ir kitus gamintojus, kurie tiekia procesorius, atmintį, duomenų centrų įrangą arba lustų gamybos technologijas. Tačiau įmonių padėtis nevienoda: vienos plečia gamybą, kitos teikia programines platformas ar įrangą debesijos klientams. Bendras sektoriaus akcijų smukimas nereiškia, kad visų jų finansiniai rodikliai blogėja vienodai.

Pasekmės kompiuterių rinkai

Jeigu atminties lustų brangimas tęsis, kompiuterių gamintojams gali tekti didinti kainas arba mažinti kitus komponentų kaštus. „Intel“ prognozuojamas paklausos silpnumas rodo, kad rinkos atsigavimas gali užtrukti. Tai aktualu ir Europos mažmenininkams bei verslams, planuojantiems kompiuterių atnaujinimą.

Pastaruoju metu „Intel“ susidūrė ir su gamybos sutrikimais Izraelyje, kurie gali paveikti lustų tiekimą. Šį incidentą svarbu atskirti nuo platesnių bendrovės strateginių problemų: jis turi konkrečią prognozuojamą finansinę įtaką, tačiau nepaaiškina viso akcijų nuosmukio.

„Intel“ ataskaitoje matyti aiškus skirtumas tarp dviejų verslo dalių. Trečiojo ketvirčio pajamos sudarė 16,5 mlrd. dolerių, 21 proc. daugiau nei pernai, tačiau asmeninių kompiuterių segmento pajamos sumažėjo, o duomenų centrų ir dirbtinio intelekto padalinio pardavimai augo labai sparčiai. Oficialūs finansiniai skaičiai parodo, kodėl stiprūs vienos veiklos rezultatai nepakankami kompensuoti silpnesnę kitų segmentų prognozę.

Bendrovė ketvirtajam ketvirčiui numato 15–16 mlrd. dolerių pajamų. Ši prognozė yra intervalas, o ne tikslus būsimas rezultatas, todėl galutinis rodiklis priklausys nuo realios paklausos ir tiekimo. Investuotojams taip pat rūpi pelno marža – ar iš kiekvieno pardavimo dolerio lieka pakankamai pajamų, kad būtų galima finansuoti brangią gamybos plėtrą.

Lustų gamyklos dažnai planuojamos keleriems metams į priekį, o naujų technologinių procesų kūrimas reikalauja ilgų tyrimų. Tokios investicijos gali turėti didelę strateginę vertę, bet jų finansiniai rezultatai atsiranda ne iš karto. Todėl akcijų vertinimas tampa ypač jautrus terminų laikymuisi ir būsimiems klientų užsakymams.

Verslo požiūriu „Intel“ turi spręsti kelias problemas vienu metu: didinti procesorių tiekimą duomenų centrams, gerinti kompiuterių segmento konkurencingumą ir stiprinti kontraktinės lustų gamybos veiklą. Šios kryptys tarpusavyje susijusios, bet kiekvienos jų pelningumas bei rizikos skiriasi. Vienos dienos akcijų nuosmukis nėra galutinis technologinio projekto vertinimas, tačiau jis parodo, kokius griežtus finansinius lūkesčius rinka jam kelia.

„Intel“ akcijų kritimas parodė, kiek daug finansinių lūkesčių rinkoje susieta su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra. Investuotojai pradėjo reikalauti ne vien technologinių pažadų, bet ir aiškaus kelio į tvarų pinigų srautą.