Skip to content
VU tyrėjai lazeriu spausdins švytinčią keramiką: taikysis į jutiklius ir mikrolazerius

DI sukurta iliustracija.

VU tyrėjai lazeriu spausdins švytinčią keramiką: taikysis į jutiklius ir mikrolazerius

Vilniaus universiteto jaunųjų mokslininkų komanda kuria medžiagas, iš kurių lazerio šviesa bus formuojamos itin smulkios trimatės struktūros, po kaitinimo virstančios kristaline keramika. VU lapkričio 20 d. pranešė, kad trejų metų projektui skirta 350 tūkst. eurų, o galimas pritaikymas apima miniatiūrinius šviesos šaltinius, lazerių komponentus ir optinius jutiklius.

REKLAMA

Komandai vadovauja Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkė dr. Greta Merkininkaitė. Projektas sujungia medžiagų chemiją ir Lietuvoje stipriai išplėtotas lazerines technologijas. Chemikai kuria šviesai jautrią medžiagą bei tiria jos sudėtį, o Lazerinių tyrimų centro specialistai iš jos formuoja mikrostruktūras ir matuoja, kaip jos sugeria bei skleidžia šviesą.

3D objektas piešiamas medžiagos viduje

Įprastas plastiko 3D spausdintuvas kloja sluoksnį po sluoksnio. VU naudojamoje daugiafotonėje lazerinėje litografijoje procesas vyksta kitaip: itin trumpi lazerio impulsai sufokusuojami mažame dervos tūryje, ir tik židinio vietoje molekulės gauna pakankamai energijos sukietėti. Judinant židinį, struktūra tarsi piešiama pačioje medžiagoje, todėl galima suformuoti daug smulkesnes ir sudėtingesnes detales.

REKLAMA

Komanda derins du metodus. UV spinduliuotė leidžia greičiau kietinti didesnį pasirinkto sluoksnio plotą, o daugiafotonė litografija suteikia mikrometrinį tikslumą. Ankstesniuose bandymuose tyrėjai jau parodė, kad lazeriu suformuotos mikrostruktūros po kaitinimo virsta geltonai žalia šviesa švytinčia kristaline keramika, panašia į medžiagą, naudojamą baltuose šviesos dioduose.

Sunkiausia dalis prasideda po spausdinimo

Tiksliai atspausdinta forma dar negarantuoja gero galutinio elemento. Kaitinant reikia pašalinti organinius komponentus ir suformuoti kristalinę fazę. Tuo metu struktūra traukiasi, gali deformuotis, įtrūkti arba sudaryti nepageidaujamus kristalus. Optikoje net nedidelis defektas svarbus, nes išsklaido šviesą ir mažina komponento efektyvumą.

VU tyrėjai todėl kurs metalo ir organinių junginių sistemas, kuriose būsimos keramikos komponentai būtų tolygiai pasiskirstę jau molekuliniu lygmeniu. Į sudėtį bus įtraukiami optiškai aktyvūs jonai, o jų kiekis ir apdorojimo sąlygos leis valdyti šviesos sugertį bei spinduliavimą. Projekto naujumas slypi ne vien spausdinimo raiškoje, bet viso kelio – nuo cheminės formulės iki kaitinimo režimo – projektavime.

REKLAMA

Lazerinis spausdinimas leidžia formuoti struktūras, kurių būtų sunku ar neįmanoma pagaminti įprastu liejimu. Švytinčioje keramikoje ypač svarbu kontroliuoti ne tik išorinę formą, bet ir tai, kaip medžiagoje pasiskirsto aktyvūs jonai bei defektai. Nuo jų priklauso skleidžiamos šviesos spalva, stiprumas ir stabilumas. Mažas bandinys laboratorijoje parodo principą, tačiau praktiniam jutikliui reikės vienodų savybių visoje serijoje.

Tokios mikrostruktūros galėtų būti naudojamos ten, kur polimerai neatlaiko temperatūros, spinduliuotės ar chemiškai agresyvios aplinkos. Keramika gali tapti optinio jutiklio, bangolaidžio ar mikrolazerio pagrindu, bet kiekvienai paskirčiai reikės kitokios sudėties ir geometrijos. Tyrėjams teks išmatuoti šviesos nuostolius, ilgaamžiškumą ir sąveiką su kitais optiniais komponentais. Integracija į vieną lustą dažnai tampa sunkesnė už pačios struktūros atspausdinimą.

VU komandai svarbus kitas etapas bus gamybos pakartojamumas ir partnerystė su įrangos ar fotonikos įmonėmis. Lietuvos lazerių sektorius turi patirties kuriant šaltinius ir optines sistemas, todėl vietos ekosistema gali padėti prototipą paversti matavimo įrankiu. Vis dėlto komercinę vertę nulems ne vien įspūdingas mikroskopinis vaizdas. Reikės parodyti, kad komponentas veikia geriau, ilgiau arba pigiau nei esami sprendimai konkrečioje užduotyje.

REKLAMA

Švytinčios keramikos spausdinimas būtų vertingas tuo, kad viename mažame elemente būtų galima sujungti mechaninę formą ir optinę funkciją. Tradicinėje gamyboje sudėtinga geometrija dažnai reikalauja kelių apdirbimo etapų, o lazerinis metodas galėtų formuoti mikrostruktūras ten, kur jų reikia jutikliui ar šviesos šaltiniui. Vis dėlto tyrėjams teks suvaldyti medžiagos vienodumą: menkas porėtumas, įtrūkimas ar netolygus priedų pasiskirstymas gali smarkiai pakeisti šviesos sklidimą. Lietuvos pramonei artimiausia nauda būtų ne masinė vartotojų elektronika, o aukštos vertės prototipai, laboratorinė įranga ir specializuoti komponentai. Komercinį potencialą parodys tai, ar procesą pavyks pakartoti stabiliai ir ar pagaminti elementai atlaikys ilgalaikius bandymus.

Praktiniai gaminiai neatsiras rytoj. Trejų metų projekto tikslas pirmiausia yra sukurti medžiagų platformą ir suprasti procesą. Jei tyrėjams pavyks suderinti formos tikslumą su norima kristaline struktūra, rezultatai galėtų būti naudingi fotonikos bendrovėms, kurios kuria mažus jutiklius, šviesos šaltinius ar sudėtingas optines mikroschemas. Lietuvišką mokslo ir gamybos jungtį verta vertinti taip pat atsargiai kaip kitus ankstyvus tyrimus: aiškiai atskirti jau parodytą švytėjimą nuo būsimų pritaikymų. Apie kitą naują medžiagą rašėme MIT sauso ultragarsinio kontakto tyrime, o baterijų analizė primena, kad medžiagos vertę galiausiai nulemia ilgi bandymai realiomis sąlygomis.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.