Lietuvos energetikoje – istorinis lūžis: „Litgrid“ pusmečio rezultatų apžvalga

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos energetikos sektorius pirmąjį 2026 metų pusmetį pasiekė ribą, kuri dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusi sunkiai įsivaizduojama. Balandžio pabaigoje pirmą kartą šalies istorijoje visos savaitės Lietuvos elektros poreikį visiškai užtikrino atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Šis rekordas pasiektas netrukus po dar vienos svarbios ribos. Balandžio pradžioje prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų vėjo ir saulės elektrinių galia pasiekė 6 GW. Oficialiais „Litgrid“ duomenimis, per 12 mėnesių šie pajėgumai padidėjo beveik 2 GW. Dar 2025 metų rudenį Lietuva buvo ką tik peržengusi 5 GW ribą – apie tuomet pasiektą rezultatą plačiau rašėme ir mes.

Sparti plėtra keičia ir Lietuvos padėtį Europos energetikos žemėlapyje. Naujausi duomenys rodo, kad šalis jau patenka tarp ES valstybių, kuriose atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro didžiausią elektros gamybos dalį.

Daugiau žaliosios elektros reiškia ir didesnius iššūkius tinklui

Augant saulės ir vėjo elektrinių skaičiui, vien naujų gamybos pajėgumų nebepakanka. Elektros tinklas turi būti pasirengęs dideliems gamybos svyravimams – saulėtą ir vėjuotą dieną elektros gali susidaryti daugiau, nei tuo metu reikia šalies vartotojams, o nepalankiomis oro sąlygomis situacija gali greitai pasikeisti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Europoje patvirtintas revoliucinis tinklainės implantas – aklieji vėl galės skaityti

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Kai kurie žmonės paveldėjo neandertaliečių geną – jo poveikis kūnui nustebino mokslininkus

10 min. skaitymo • prieš 3 val

Ikoniškasis „Honda Prelude“ atgimė – ar pateisins pirkėjų lūkesčius?

Visi naujausi straipsniai →

Todėl „Litgrid“ pirmąjį pusmetį daug dėmesio skyrė tarpsisteminių jungčių, kaupimo sistemų ir paties perdavimo tinklo stiprinimui. Balandį buvo įgyvendintos pirmosios priemonės, leidusios padidinti „LitPol Link“ jungties pralaidumą eksportuojant elektrą į Lenkiją. Tuo metu birželį Vyriausybė valstybei svarbiu pripažino Lietuvos ir Latvijos elektros jungčių stiprinimo projektą.

Ši kryptis svarbi ne tik elektros sistemos patikimumui. Kuo daugiau elektros Lietuva pagamina pati, tuo svarbiau turėti galimybę jos perteklių perduoti kaimyninėms rinkoms. Vienas iš tokių projektų – Lietuvos ir Latvijos jungčių modernizavimas. „Litgrid“ jau vykdo 330 kV Aizkrauklė–Panevėžys linijos rekonstrukciją, kurios vertė siekia 35,29 mln. eurų. Apie šį projektą plačiau galima skaityti čia.

Tuo pačiu tęsiamas ir vienas svarbiausių artimiausių metų energetikos projektų – antroji sausumos elektros jungtis su Lenkija „Harmony Link“. Birželį Vyriausybei patvirtinus infrastruktūros vystymo planą buvo užbaigtas teritorijų planavimo etapas ir pradėti inžinerinio projektavimo darbai. Ši jungtis ateityje turėtų dar labiau padidinti elektros mainų tarp Lietuvos ir Lenkijos galimybes.

Svarbesnį vaidmenį įgauna ir energijos kaupimas. Birželį prie perdavimo tinklo Panevėžio rajone prijungta penktoji komercinė baterijų kaupimo sistema – 80 MW galios ir daugiau nei 186 MWh talpos baterijų parkas. Tokie įrenginiai gali sukaupti elektros perteklių tuo metu, kai gamyba didelė, ir grąžinti ją į sistemą, kai poreikis išauga. Analitikai prognozuoja, kad Lietuva kartu su Suomija iki 2030 metų gali tapti viena sparčiausiai augančių baterijų kaupimo rinkų Šiaurės Europoje.

„Litgrid“ rezultatai smarkiai pagerėjo

Energetikos infrastruktūros plėtra vyko kartu su ryškiu pačios „Litgrid“ finansinių rezultatų pagerėjimu. Neaudituotais duomenimis, bendrovės pajamos per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius siekė 267,5 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Dar ryškesnis pokytis matomas pelno eilutėje. 2025 metų pirmąjį pusmetį „Litgrid“ buvo patyrusi 41,9 mln. eurų grynąjį nuostolį, o šiemet uždirbo 39 mln. eurų grynojo pelno. EBITDA rezultatas nuo neigiamų 40,3 mln. eurų pernai pakilo iki 52,5 mln. eurų šiemet.

Tiesa, reguliuojamos energetikos įmonių rezultatuose svarbūs ir laikini reguliaciniai skirtumai, todėl „Litgrid“ pateikia koreguotus rodiklius. Koreguotas grynasis pelnas siekė 20,2 mln. eurų ir per metus padidėjo 40 proc., o koreguota EBITDA augo 12 proc. iki 29,9 mln. eurų.

Per pirmąjį pusmetį bendrovė investavo 61 mln. eurų. Tuo pat metu Lietuvos vartotojų poreikiams perdavimo tinklu perduota 4,631 TWh elektros – 3,78 proc. daugiau nei prieš metus.

Didėjant elektros srautams, sistemos patikimumas išliko aukštas. „NordBalt“ jungties su Švedija prieinamumas pirmąjį pusmetį siekė 99,6 proc., o Lietuvos ir Lenkijos prekybai skirta „LitPol Link“ jungties pralaidumo dalis buvo užtikrinta visą laikotarpį.

„Litgrid“ pradėjo naudoti ir naujus infrastruktūros priežiūros metodus. Birželio pabaigoje pradėtas visos šalies aukštos įtampos tinklo skenavimas iš oro. Naudojant LiDAR lazerinio skenavimo ir aerofotografavimo technologijas planuojama nuskenuoti daugiau kaip 5000 kilometrų perdavimo linijų. Surinkti trimatės erdvės duomenys leis tiksliau vertinti linijų būklę ir planuoti jų priežiūrą bei modernizavimą.

Pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad Lietuvos energetikos transformacija pereina į kitą etapą. Saulės ir vėjo elektrinių pajėgumai jau auga taip sparčiai, kad pagrindiniu klausimu tampa ne vien tai, kiek žaliosios elektros Lietuva gali pagaminti, bet ir kaip ją sukaupti, perduoti į kitas šalis bei išlaikyti stabilų tinklą.