Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos DI taisyklės – tai pajus ir lietuviai

Sekite TechNaujienos Google

Nuo sekmadienio, rugpjūčio 2 dienos, Europos Sąjungoje pradėtos taikyti naujos dirbtinio intelekto skaidrumo taisyklės. Jos turės įtakos ne tik didžiausioms technologijų bendrovėms, bet ir milijonams žmonių, kasdien naudojančių pokalbių robotus, virtualius asistentus bei DI sukurtus vaizdus, garsą ar tekstus.

Paprastai tariant, žmogui turės būti aiškiau pasakyta, kada jis bendrauja ne su kitu žmogumi, o su dirbtinio intelekto sistema. Taip pat atsiranda griežtesni reikalavimai atpažįstamai žymėti DI sukurtą arba reikšmingai pakeistą turinį.

Europos Komisija paskelbė, kad nuo rugpjūčio 2-osios jos DI biuras kartu su nacionalinėmis valstybių institucijomis pradeda ne tik taikyti, bet ir prižiūrėti dalį Dirbtinio intelekto akto reikalavimų.

Tai reiškia, kad iki šiol daugiausia ateities planais ir rekomendacijomis laikytos taisyklės tapo realiomis įmonių pareigomis. Nors jau rašėme apie artėjančius pokyčius – tik dabar prasidėjo faktinis jų taikymo etapas.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 2 val

„Roblox“ peržengė svarbią ribą – tėvams verta suklusti jau dabar

4 min. skaitymo • prieš 2 val

24-erių DI „pranašo“ fondą prieš pat prabangias vestuves ištiko 67 proc. griūtis

3 min. skaitymo • prieš 9 val

Paaiškėjo, kur „iPhone“ kainuoja brangiausiai – skirtumas tarp šalių neįtikėtinas

Visi naujausi straipsniai →

Ką naujosios taisyklės pakeis Lietuvos gyventojams?

Vienas pastebimiausių pokyčių bus susijęs su pokalbių robotais ir kitomis interaktyviomis DI sistemomis. Paslaugos turės informuoti žmogų, kad šis bendrauja su dirbtiniu intelektu, o ne tikru darbuotoju ar kitu naudotoju.

Tai gali būti aktualu naudojantis klientų aptarnavimo pokalbių langais, automatizuotais konsultantais, virtualiais asistentais ar kitomis sistemomis, kurios rašo ir atsako panašiai kaip žmogus. Informuoti nebūtina tik tada, kai DI naudojimas yra visiškai akivaizdus iš pačių aplinkybių.

Europos Komisijos parengtose oficialiose taisyklių gairėse taip pat numatyta, kad žmonės turės būti informuojami apie emocijų atpažinimo arba biometrinio skirstymo sistemų naudojimą. Pavyzdžiui, asmuo neturėtų nežinodamas būti vertinamas sistemos, bandančios pagal jo veidą, balsą ar elgesį nustatyti emocinę būseną.

Dar svarbesni pokyčiai laukia internete platinamo turinio. Generatyvinio DI sistemų kūrėjai turės pasirūpinti, kad jų sukurtas arba pakeistas tekstas, vaizdas, garsas ir vaizdo įrašas turėtų skaitmeniniu būdu aptinkamą žymą. Ji gali būti nematoma žmogaus akiai, tačiau skirta platformoms, tikrinimo priemonėms ir kitoms sistemoms nustatyti sintetinio turinio kilmę.

Atskirai nustatytos taisyklės vadinamiesiems „deepfake“ įrašams. Kai DI sukurtas ar pakeistas vaizdas, vaizdo įrašas arba balsas sudaro įspūdį, kad tikras žmogus pasakė ar padarė tai, ko iš tiesų nebuvo, toks turinys turės būti aiškiai pažymėtas.

Tai ypač svarbu socialiniuose tinkluose, kur tikroviški DI vaizdo įrašai gali būti naudojami sukčiavimui, politinei manipuliacijai ar reputacijai pakenkti. Žmonėms vis sunkiau atskirti tikrus vaizdus nuo sintetinių, todėl pravers ir mūsų parengtas paaiškinimas, kaip atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką.

Žymėti reikės ir be tinkamos žmogaus priežiūros DI parengtus tekstus, kuriais visuomenė informuojama apie viešojo intereso klausimus. Tačiau numatyta svarbi išimtis: atskiro DI žymėjimo gali nereikėti, jeigu tekstą iš tiesų peržiūrėjo žmogus, buvo vykdoma redakcinė kontrolė ir konkretus asmuo ar organizacija prisiima teisinę atsakomybę už publikaciją.

Vien automatinis rašybos patikrinimas ar paviršutiniškas teksto peržiūrėjimas nelaikomas visaverte redakcine kontrole. Europos Komisija pabrėžia, kad turi būti atliekamas tikras turinio vertinimas, o už jo paskelbimą turi būti prisiimama galutinė atsakomybė.

Už taisyklių nesilaikymą grės milijoninės baudos

Naujosios pareigos pirmiausia tenka DI sistemas kuriančioms ir jas profesinėje veikloje naudojančioms organizacijoms, o ne paprastam žmogui, kuris savo telefone sugeneruoja paveikslėlį ar užduoda klausimą pokalbių robotui.

Vis dėlto Lietuvos naudotojai pokyčius turėtų pastebėti tiesiogiai. Paslaugose gali padaugėti įspėjimų, kad atsakymą pateikė DI, o socialiniuose tinkluose, naujienų svetainėse ir kitose platformose dažniau bus rodomos žymos apie sintetinę vaizdo, garso ar teksto kilmę.

Tiesa, ne kiekvienas DI pakoreguotas failas automatiškai turės būti žymimas. Išimtys taikomos įprastoms pagalbinėms redagavimo funkcijoms, kurios iš esmės nepakeičia pradinio turinio ar jo reikšmės. Pavyzdžiui, paprastas apšvietimo pataisymas, triukšmo pašalinimas arba rašybos klaidos ištaisymas nebūtinai bus prilyginamas naujo sintetinio turinio sukūrimui.

Daliai seniau rinkoje esančių DI sistemų numatytas ribotas pereinamasis laikotarpis. Jeigu sistema ES rinkoje veikė dar iki 2026 metų rugpjūčio 2 dienos, mašininiu būdu aptinkamas DI turinio žymas jos kūrėjai tam tikrais atvejais galės įdiegti iki gruodžio 2 dienos. Tačiau ši lengvata netaikoma visoms skaidrumo pareigoms. Anksčiau sugeneruoto turinio taip pat nereikės masiškai žymėti atgaline data.

Taisyklių laikymąsi daugiausia prižiūrės kiekvienos šalies paskirtos rinkos priežiūros institucijos, o tam tikras didžiųjų bendrosios paskirties DI modelių priežiūros funkcijas vykdys Europos Komisijos DI biuras.

Už DI akto 50 straipsnyje nustatytų skaidrumo reikalavimų pažeidimus įmonėms gali būti skiriamos baudos iki 15 mln. eurų arba 3 proc. visos praėjusių metų pasaulinės apyvartos, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Mažosioms įmonėms ir startuoliams sankcijos turės būti taikomos proporcingai, atsižvelgiant į jų dydį ir ekonomines galimybes.

Nors ES neseniai nusprendė dalies sudėtingiausių DI reikalavimų taikymą atidėti, pagrindinės skaidrumo pareigos nuo rugpjūčio 2 dienos jau galioja. Plačiau apie pakeistą bendrą įgyvendinimo grafiką rašėme straipsnyje „ES atsitraukia: dirbtinio intelekto taisyklės bus gerokai švelnesnės – kas keičiasi?“.

Naujų žymų ir pranešimų visose paslaugose greičiausiai neatsiras per vieną dieną. Tačiau nuo šiol įmonės jau turės sugebėti paaiškinti priežiūros institucijoms, kaip informuoja žmones apie DI naudojimą ir kaip padeda atpažinti jų sistemomis sukurtą turinį.