Beveik pusę duomenų nutekėjimų Lietuvoje lemia žmonių klaidos: štai ką darome ne taip

Sekite TechNaujienos Google

Beveik pusę asmens duomenų saugumo pažeidimų Lietuvoje vis dar lemia žmogiškos klaidos. Tai rodo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) paskelbta 2026 m. pirmojo pusmečio statistika. Ji primena, kad net ir paprastas neatidumas gali baigtis asmens duomenų nutekėjimu, todėl duomenų saugumas priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo kasdienių žmonių veiksmų.

Paprastos klaidos vis dar pirmauja

Per pirmąjį šių metų pusmetį VDAI gavo 140 pranešimų apie asmens duomenų saugumo pažeidimus. Analizuodama jų priežastis, institucija nustatė, kad 48 proc. atvejų lėmė būtent žmogiškasis faktorius, kibernetiniai incidentai sudarė 36 proc. visų pažeidimų, o likę 16 proc. priskiriami kitoms priežastims, susijusioms su programinės įrangos veikimo sutrikimais ir kitomis techninėmis priežastimis.

Palyginti su 2025 m. pirmuoju pusmečiu, žmogiškųjų klaidų dalis sumažėjo nuo 57 iki 48 proc., tačiau jos ir toliau išlieka dažniausia asmens duomenų saugumo pažeidimų priežastimi Lietuvoje. Tuo metu kibernetinių incidentų dalis per metus padidėjo nuo 32 iki 36 proc., o tai rodo, kad technologinės grėsmės taip pat tampa vis aktualesnės.

Nors žmogiškosios klaidos sudaro didžiausią dalį visų registruotų asmens duomenų saugumo pažeidimų, didžiausią poveikį žmonėms dažniausiai turi kibernetiniai incidentai. VDAI duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį būtent dėl jų buvo paveikta apie 75 proc. visų asmenų, kurių duomenys nukentėjo per registruotus pažeidimus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 11 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 11 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 14 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Nors kibernetiniai incidentai paveikia daugiau žmonių, statistika rodo, kad dažniausiai pažeidimai vis dar prasideda nuo paprastų kasdienių klaidų.

Kaip dažniausiai nuteka asmens duomenys?

VDAI duomenimis, didelė dalis asmens duomenų saugumo pažeidimų įvyksta dėl iš pirmo žvilgsnio nedidelių, tačiau svarbių kasdienių klaidų. Viena jų – el. laiškų siuntimas naudojant CC vietoje BCC laukelio. Tokiu atveju visi gavėjai mato vieni kitų el. pašto adresus, nors ši informacija neturėtų būti atskleidžiama.

Kita dažna problema – dokumentų ar kitų failų su asmens duomenimis išsiuntimas netinkamam gavėjui. To priežastimi neretai tampa skubėjimas, nepatikrintas gavėjo adresas arba automatiniai el. pašto pasiūlymai.

VDAI taip pat atkreipia dėmesį į atvejus, kai viešai skelbiami dokumentai nėra tinkamai nuasmeninami. Juose gali likti vardai, pavardės, asmens kodai, kontaktiniai duomenys ar kita informacija, leidžianti identifikuoti konkretų žmogų. Tokiais atvejais pažeidimas įvyksta ne dėl programišių veiksmų, o dėl nepakankamai kruopštaus informacijos parengimo prieš ją paviešinant.

Visgi Europos duomenų apsaugos valdybos (EDPB) gairės rodo, kad žmogiškųjų klaidų spektras yra gerokai platesnis. Praktikoje duomenų saugumo pažeidimus dažnai lemia tokios situacijos kaip:

• nepakankamai kontroliuojama prieiga prie asmens duomenų;
• neatsargus elgesys su darbo kompiuteriais, telefonais ar kitais įrenginiais, kuriuose saugoma jautri informacija;
• netinkamas popierinių dokumentų saugojimas ar tvarkymas;
• skubant padarytos klaidos perduodant informaciją kolegoms, partneriams ar klientams;
• nepakankamai įvertinta rizika prieš dalijantis dokumentais ar kita konfidencialia informacija.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kibernetinis saugumas 2026 metais: ką iš tikrųjų turėtų žinoti kiekvienas

Šiuos pavyzdžius sieja viena bendra tendencija – daugumos pažeidimų buvo galima išvengti. Jie įvyksta ne todėl, kad duomenis pavagia programišiai, o dėl elementaraus neapdairumo.

Kodėl tai svarbu kiekvienam?

Nors pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama apsaugai nuo kibernetinių atakų, naujausia VDAI statistika rodo, kad didžiausia rizika vis dar slypi kasdienėse situacijose.

Vienas nepatikrintas gavėjas, netinkamai paruoštas dokumentas ar skubant padaryta klaida gali lemti, kad konfidencialūs asmens duomenys taps prieinami pašaliniams.

Nors duomenų saugumo pažeidimai dažniausiai registruojami organizacijose, jų pasekmes galiausiai pajunta žmonės, kurių informacija buvo atskleista. Taigi kuo daugiau asmens duomenų patikime įvairioms įstaigoms ir paslaugų teikėjams, tuo svarbiau, kad jie būtų tvarkomi atsakingai ir saugiai. Dėl šios priežasties net paprasti įpročiai gali padėti išvengti rimtų pasekmių.