Kartą per kelis tūkstančius metų: milžiniškas asteroidas praskries itin arti Žemės – ar matysime Lietuvoje?

Sekite TechNaujienos Google

2029 m. balandžio 13 d. prie Žemės itin arti praskries maždaug 375 metrų skersmens asteroidas „Apophis“. Europos kosmoso agentūros (ESA) duomenimis, jis priartės arčiau nei geostacionarieji palydovai ir taps vienu rečiausių iš anksto prognozuotų tokio masto kosminių įvykių žmonijos istorijoje. Reginį teoriškai galės stebėti maždaug 90 proc. viso pasaulio – tarp jų ir lietuviai.

Kodėl šis praskridimas išskirtinis?

Nors arti Žemės reguliariai praskrieja mažesni asteroidai, „Apophis“ išsiskiria tiek savo dydžiu, tiek neįprastai artimu praskridimu. ESA duomenimis, 2029 m. balandžio 13 d. jis priartės mažesniu nei 32 tūkst. kilometrų atstumu nuo Žemės paviršiaus – arčiau nei skrieja geostacionarieji palydovai.

Agentūra pažymi, kad tai bus artimiausias tokio dydžio asteroido praskridimas, apie kurį žmonija žinojo iš anksto. Mokslininkų vertinimu, panašūs tokio masto priartėjimai prie Žemės įvyksta tik maždaug kartą per 5–10 tūkst. metų, todėl šis įvykis laikomas išskirtiniu ne tik astronomams, bet ir visiems dangaus reiškinių mėgėjams.

Be to, šis įvykis suteiks mokslininkams unikalią galimybę iš arti ištirti asteroidą. Kadangi „Apophis“, kitaip dar žinomas kaip „Chaoso dievas“, praskries neįprastai arti mūsų planetos, jį stebės antžeminės observatorijos, radarai ir kosminiai teleskopai. Surinkti duomenys padės geriau suprasti tokių objektų sandarą, jų orbitų pokyčius ir galimas ateities grėsmes.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 4 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 5 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 8 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Kadaise buvo laikomas viena didžiausių grėsmių Žemei

Kai „Apophis“ buvo atrastas 2004 metais, pirmieji jo orbitos skaičiavimai sukėlė nemažą nerimą. Tuo metu astronomai apskaičiavo nedidelę tikimybę, kad asteroidas gali susidurti su Žeme 2029, 2036 arba 2068 metais. Dėl šios priežasties jis buvo pavadintas senovės Egipto chaoso ir sunaikinimo dievybės Apofio vardu ir trumpam tapo vienu daugiausiai dėmesio sulaukusių arti Žemės skriejančių objektų.

JUMS GALI PATIKTI: Pagaliau aišku, ar 2032 m. asteroidas trenksis į Mėnulį – NASA paskelbė naujausius skaičiavimus

Vis dėlto, astronomams sukaupus daugiau stebėjimų, o 2021 metais atlikus itin tikslius radarinius matavimus, paaiškėjo, kad susidūrimo tikimybė buvo pervertinta. Šiandien tiek ESA, tiek NASA patvirtina, kad mažiausiai artimiausią šimtmetį „Apophis“ Žemei jokios grėsmės nekelia, todėl jis buvo išbrauktas iš potencialiai pavojingų asteroidų sąrašo.

Stebės didžioji dalis pasaulio

Birželį vykusiame tarptautiniame seminare „Apophis T-3 Years: Knowledge Opportunities for the Science of Planetary Defense“ pristatyti nauji asteroido „Apophis“ matomumo žemėlapiai rodo, kad šį retą reginį teoriškai galės stebėti apie 90 proc. pasaulio gyventojų.

ESA taip pat nurodo, kad asteroidas bus matomas plika akimi iš dalies Europos, Afrikos ir Azijos. Kadangi Lietuva patenka į matomumo regioną, esant giedram dangui šį kosminį reginį galės stebėti ir mūsų šalies gyventojai.

Skirtingai nei daugeliui kitų asteroidų, šiam reginiui stebėti neturėtų prireikti teleskopo – trumpą laiką jis bus pakankamai ryškus „taškas“, kad jį būtų galima įžiūrėti plika akimi. Vis dėlto tikslesnė informacija apie stebėjimo laiką ir sąlygas paaiškės artėjant 2029 m. balandžio 13-ajai.

Ko laukti šiemet?

Nors „Apophis“ prie Žemės priartės tik 2029 metais, dangaus reiškinių mėgėjams laukti tiek ilgai nereikės. Jau šią vasarą ir rudenį numatyta ne viena proga stebėti įspūdingus astronominius reiškinius.

Plačiau apie tai: Liepa dovanos įspūdingų dangaus reginių: štai kada verta pakelti akis į dangų

Dar vienas išskirtinis įvykis laukia rugpjūtį, kai Europoje bus stebimas visiškas Saulės užtemimas.

Apie galimybes jį stebėti Lietuvoje – skaitykite: Į žemyninę Europą grįžta visiškas Saulės užtemimas – ar matysime Lietuvoje?