Kondicionieriai gelbsti per karščius, tačiau mokslininkai turi rimtą perspėjimą

Sekite TechNaujienos Google

Oro kondicionieriai per karščius gelbsti gyvybes, tačiau auganti pasaulio priklausomybė nuo jų kelia vis didesnę grėsmę elektros tinklams ir dar labiau „kaitina“ miestus. Naują pasaulinę vėsinimo technologijų apžvalgą atlikę mokslininkai perspėja, kad šylančiame pasaulyje vien kondicionierių nebepakaks ir siūlo keisti tai, kaip vėsinami pastatai.

Mokslininkai įvertino, kaip pastatus teks vėsinti ateityje

Naujoje apžvalgoje mokslininkų dėmesys krypo į sprendimus, galinčius apsaugoti pastatus nuo perkaitimo dar prieš įjungiant oro kondicionierių. Žurnale „Nature Reviews Clean Technology“ paskelbtame tyrime įvertintos naujausios vėsinimo technologijos ir jų galimybės padėti prisitaikyti prie vis dažnesnių karščio bangų.

Ši diskusija tampa vis aktualesnė augant pasaulio priklausomybei nuo oro kondicionierių. Nors per ekstremalius karščius jie padeda apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes, masinis jų naudojimas reikalauja vis daugiau elektros energijos, didina tinklų apkrovą, o į aplinką išskiriama šiluma prisideda prie miestų šiltėjimo.

Dėl šios priežasties, tyrėjų vertinimu, ateityje, dažnėjant karščio bangoms, neužteks tiesiog įrengti daugiau kondicionierių. Daug svarbiau bus keisti pačių pastatų gebėjimą apsisaugoti nuo karščio ir mažinti aktyvaus vėsinimo poreikį dar prieš patalpoms įkaistant.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 12 val

Baigiasi vairuotojo pažymėjimo galiojimas: kaip pasikeisti ir ar būtina vykti į „Regitrą“?

3 min. skaitymo • prieš 13 val

15 metų trukusi „Apple“ era baigiasi: Timas Cookas palieka vadovo postą

3 min. skaitymo • prieš 3 d.

34 tūkst. vartotojų vis dar be elektros: ESO skelbia, kam priklausys kompensacijos

Visi naujausi straipsniai →

Kas slypi už skaičių?

Vėsinimo poreikis pasaulyje auga tokiu tempu, kad oro kondicionieriai tampa vis reikšmingesne energetikos problema. Remiantis pateiktais skaičiavimais, jų ir kitų vėsinimo įrenginių veikimui jau sunaudojama beveik dešimtadalis pasaulio elektros, o rinką kas sekundę papildo maždaug 10 naujų kondicionierių.

Ši tendencija artimiausiais dešimtmečiais tik stiprės. Prognozuojama, kad iki 2050 metų vien gyvenamuosiuose pastatuose gali veikti beveik 5,6 mlrd. oro kondicionavimo įrenginių.

Vis dėlto toks spartus kondicionierių skaičiaus augimas nereiškia, kad apsauga nuo karščio tampa vienodai prieinama visiems. Milijardai žmonių karšto klimato regionuose vis dar neturi galimybių užsitikrinti pakankamo vėsinimo. Taigi pasaulis vienu metu susiduria su dviem priešingais iššūkiais – sparčiai augančiu energijos poreikiu ir gyventojais, kuriems apsauga nuo pavojingo karščio tebėra sunkiai pasiekiama.

Kondicionierius turėtų tapti tik antruoju žingsniu

Mokslininkų siūloma kryptis nėra visiškai atsisakyti oro kondicionierių. Jų vertinimu, pirmiausia reikėtų mažinti į pastatus patenkančios ir juose besikaupiančios šilumos kiekį, o aktyvų vėsinimą pasitelkti tuomet, kai kitų priemonių nebepakanka.

Tam gali būti naudojamos Saulės spinduliuotę atspindinčios medžiagos, pažangios išorinio šešėliavimo sistemos ir išmanesnė ventiliacija. Apžvalgoje taip pat nagrinėjamos naujos radiacinio ir garinamojo vėsinimo technologijos bei specialios dangos, padedančios pastatams efektyviau pašalinti sukauptą šilumą.

Praktiškai tai reikštų kitokią vėsinimo sistemą: užuot nuolat kovojus su jau įkaitusiomis patalpomis, pats pastatas būtų pritaikytas kuo ilgiau išlaikyti žemesnę temperatūrą. Kondicionierius tokioje sistemoje išliktų svarbus, tačiau nebebūtų vienintelė apsauga nuo karščio.

Apžvalgoje pateikti duomenys rodo, kad pasyvaus vėsinimo priemones derinant su efektyviu pastatų projektavimu, karšto klimato regionuose vėsinimo poreikį būtų galima sumažinti net iki 80 proc.

JUMS GALI PATIKTI: Artėjant karščio bangai Lietuvoje: ką verta žinoti norint apsaugoti savo įrenginius

Keičiantis klimatui, kondicionierius greičiausiai niekur nedings iš mūsų kasdienybės. Tačiau mokslininkų perspėjimo esmė – problema prasideda tuomet, kai jis tampa vienintele apsauga nuo karščio. Jei pasaulis ir toliau vėsins vis labiau kaistančius pastatus tik didindamas elektros suvartojimą, ilgainiui tokio modelio gali nebepakakti. Būtent todėl ateities vėsinimo klausimas vis labiau tampa ne komforto, o energetinio atsparumo ir žmonių saugumo problema.