J. T. Vaižganto garbei pavadintas asteroidas

Sekite TechNaujienos Google

Vilniaus universiteto (VU) astronomo dr. Kazimiero Černio atrastas asteroidas oficialiai gavo lietuvių rašytojo ir kunigo Juozo Tumo-Vaižganto vardą. Apie tai rugsėjo 18 d. pranešė universitetas, likus dviem dienoms iki 157-ųjų Vaižganto gimimo metinių. Maždaug kilometro skersmens dangaus kūnas buvo atrastas prieš daugiau nei dešimtmetį, o kitą vasarą vėl priartės prie Žemės.

VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas K. Černis asteroidą 2015 m. spalio 6 d. atrado kartu su astronomu dr. Ilgmāru Eglīčiu Latvijos Balduonės astronomijos observatorijoje. Vardas „Vaižgantas“ jam suteiktas šią vasarą, o pavadinimo citata paskelbta 2026 m. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų kūnų nomenklatūros darbo grupės biuletenyje („WGSBN Bulletin“).

Atradimo aplinkybės nebuvo paprastos. Pasak K. Černio, astronomai tuomet naudojo seną kamerą, kurios regėjimo laukas asteroidų paieškai nebuvo itin tinkamas. Dėl prastų orų pavyko padaryti vos tris silpno objekto nuotraukas paryčiais. Stebėjimus nutraukus, mokslininkai net manė praradę atrastą asteroidą.

Vis dėlto po aštuonių dienų atradimą patvirtino Kit Piko nacionalinė observatorija Arizonoje, JAV. Šis patvirtinimas buvo itin svarbus: be jo nedidelį ir blankų dangaus kūną vėliau būtų buvę gerokai sunkiau vėl surasti ir patikimai apskaičiuoti jo orbitą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 53 minutės

Į Europos gatves išriedės 25 tūkst. autonominių taksi

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Mėnulyje aptiktas naujas milžiniškas krateris: toks smūgis nutinka vos kartą per šimtmetį

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„DI krikštatėvis“ perspėja: liko vos metai suvaldyti dirbtinį intelektą

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl asteroido vardo teko laukti daugiau nei dešimtmetį?

Atrasti naują asteroidą ir suteikti jam oficialų vardą – ne tas pats. Pirmiausia būtina sukaupti pakankamai stebėjimų, patvirtinti, kad dangaus kūnas tikrai identifikuotas, ir nustatyti jo orbitą. VU pranešime pažymima, kad per laikotarpį nuo atradimo iki vardo suteikimo objektą stebėjo ir kitos observatorijos.

Asteroido orbita yra gerokai ištęsta elipsė. K. Černio teigimu, todėl jis matomas tik tada, kai priartėja prie Žemės: kitu metu maždaug kilometro skersmens kūnas yra pernelyg toli ir pernelyg blankus. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenimis, vidutinis asteroido atstumas nuo Saulės siekia apie 2,6 Žemės ir Saulės atstumo, o vieną ratą aplink Saulę jis apskrieja per ketverius metus ir maždaug 40 dienų.

Iki vardo suteikimo šis objektas buvo žymimas 2019 RS14, jam suteiktas numeris 846464. K. Černio pasiūlytas vardas įamžina vieną žinomiausių Lietuvos rašytojų, visuomenininkų ir kunigų. Rugsėjo 20-ąją minimos 157-osios Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metinės.

Prie Žemės priartės 2027-ųjų birželį

VU pateiktais duomenimis, artimiausias numatomas asteroido „Vaižgantas“ priartėjimas prie Žemės įvyks 2027 m. birželio 16 d. Tuomet mažiausias atstumas tarp jo ir mūsų planetos bus apie 151 mln. kilometrų – taigi kalbama apie astronominį priartėjimą, o ne apie susidūrimo grėsmę.

Tuo metu asteroidas bus maždaug 20-ojo ryškio ir danguje pasirodys netoli Erelio bei Delfino žvaigždynų ribos. Pasak universiteto, stebėjimo sąlygos Lietuvoje turėtų būti vienos palankiausių, tačiau toks blankus objektas nebus matomas plika akimi: jam stebėti reikės tinkamos astronominės įrangos.

Asteroido pavadinimas rodo, kaip Lietuvos astronomų atradimai gali tapti ir kultūrinės atminties dalimi. Šį kartą Lietuvos literatūrai svarbus vardas įrašytas į oficialią dangaus kūnų nomenklatūrą – daugiau kaip dešimtmetį po to, kai du astronomai pirmą kartą užfiksavo vos pastebimą šviesos tašką Latvijos observatorijoje.