Kas nutinka žmogaus DNR po mirties? Mokslininkai turi atsakymą

Žmogui mirus, organizmo veikla sustoja, tačiau genetinė informacija neišnyksta akimirksniu. Mokslininkai jau seniai aiškinasi, kiek laiko DNR gali išlikti įvairiuose žmogaus audiniuose ir kokie veiksniai lemia jos irimą. Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais genetinė medžiaga išlieka tinkama analizei gerokai ilgiau, nei daugelis įsivaizduoja.

DNR pradeda irti iš karto, tačiau ne visuose audiniuose vienodai

Žmogui mirus, ląstelės nebegali „taisyti“ DNR pažeidimų, todėl genetinė medžiaga palaipsniui pradeda irti. Vis dėlto Walterio Bäro ir kolegų atliktas tyrimas parodė, kad šis procesas skirtinguose audiniuose vyksta nevienodu greičiu.

Dar 1988 metais tyrimo metu mokslininkai iš įvairių žmogaus organų ir kraujo mėginių išskyrė didelės molekulinės masės DNR ir vertino jos būklę skirtingais laikotarpiais po mirties. Pasak rezultatų, geriausiai genetinė medžiaga išsilaikė smegenų žievėje, limfmazgiuose ir didžiajame juosmens raumenyje. Šiuose audiniuose pakankamos kokybės DNR buvo aptinkama net praėjus maždaug trims savaitėms po mirties.

Tuo metu blužnyje ir inkstuose DNR stabilumas buvo gerokai mažesnis. Tyrimo duomenimis, šiuose organuose genetinė medžiaga gana gerai išsilaikė iki penkių dienų, tačiau vėliau jos degradacija smarkiai paspartėdavo.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Černobylio zonoje kameros užfiksavo kai ką netikėto: karas pakeitė net laukinius gyvūnus

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

COVID-19 skandalas JAV: Anthony Fauci pateikti kaltinimai dėl informacijos slėpimo ir melagingų parodymų Kongresui

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

Nauji dokumentai meta šešėlį ant SpaceX IPO: atskleisti ankstyvieji investuotojai iš Kinijos ir Rusijos

Visi naujausi straipsniai →

Didžiausi priešai – karštis ir infekcijos

Tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad DNR būklę po mirties lemia ne vien praėjęs laikas. Nors bendras ryšys tarp ilgesnio pomirtinio laikotarpio ir didesnės DNR degradacijos buvo aiškus, kai kuriuose mėginiuose stiprūs genetinės medžiagos pažeidimai buvo nustatyti gerokai anksčiau nei tikėtasi.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas vyksta žmogaus smegenyse likus kelioms minutėms iki mirties

Analizuodami konkrečių atvejų aplinkybes mokslininkai teigia, kad sparčiausią DNR irimą dažniausiai skatino aukšta aplinkos temperatūra mirties vietoje bei infekcinės ligos prieš mirtį. Tokiais atvejais audinių autolizė – natūralus organizmo irimo procesas, prasidėdavo greičiau ir genetinė medžiaga buvo pažeidžiama anksčiau.

DNR neišnyksta net po tūkstančių metų

Nors žmogaus audiniuose DNR kokybė po mirties gana greitai prastėja, tai nereiškia, kad genetinė medžiaga visiškai išnyksta. Kitame tyrime 2012 m. mokslininkai išanalizavo 158 išnykusių Naujosios Zelandijos paukščių kaulų mėginius ir nustatė, kad genetinė medžiaga nyksta palaipsniui, o ne staiga. Tyrimas parodė, kad net ir po tūkstančių metų kauluose vis dar galima aptikti DNR pėdsakų.

JUMS GALI PATIKTI: Mokslininkai atskleidė, kuris žmogaus jutimas po mirties išnyksta paskutinis

Tyrėjai taip pat patvirtino, kad vėsioje aplinkoje genetinė medžiaga išlieka gerokai ilgiau nei šiltoje. Nors laikui bėgant DNR fragmentai tampa vis trumpesni ir sunkiau analizuojami, palankiomis sąlygomis jų pėdsakai gali išlikti ir daugiau nei įmanoma įsivaizduoti.  

DNR – raktas į praeities paslaptis

Galiausiai šie tyrimai primena, kad žmogaus genetinis pėdsakas neišnyksta tą pačią akimirką, kai sustoja gyvybė. Nors organizmo funkcijos nutrūksta, DNR ir toliau išlieka savotišku biologiniu archyvu.

Kiekvienas išlikęs DNR fragmentas suteikia galimybę pažvelgti į praeitį ten, kur nepadeda nei rašytiniai šaltiniai, nei archeologiniai radiniai. Dėl to genetinė medžiaga tapo vienu svarbiausių įrankių siekiant atkurti seniai išnykusio pasaulio istoriją.