Saudo Arabijos naftos milžinė perėmė 49 proc. DI bendrovės: iki 2030 m. planuojama 3 GW infrastruktūra

Sekite TechNaujienos Google

Saudo Arabijos energetikos milžinė „Aramco“ oficialiai įsigijo 49 proc. dirbtinio intelekto bendrovės „HUMAIN“ akcijų. Likusią 51 proc. dalį išlaikė šalies viešasis investicijų fondas PIF. Partneriai planuoja kurti didelio masto DI skaičiavimo infrastruktūrą ir iki 2030 metų išplėtoti apie trijų gigavatų duomenų centrų galią. Tai ateities planas, o ne jau šiandien veikiantis toks pajėgumas.

Lapkričio 1 d. oficialiame „Aramco“ pranešime skelbiama, kad sandoris užbaigtas, o „Aramco“ į naują struktūrą perduoda dalį DI ir skaičiavimo išteklių bei prisideda apie 9,9 mlrd. Saudo Arabijos rialų, arba 2,6 mlrd. JAV dolerių, grynaisiais 2026 metais. Dėl to nereikėtų viso sandorio vertės tapatinti vien su šiuo grynųjų pinigų įnašu.

„HUMAIN“ plėtoja ne vien serverių pastatus. Jos planai apima debesijos infrastruktūrą, pažangius skaičiavimo išteklius, arabiškų DI modelių kūrimą ir verslo pritaikymus. Tokia vertikali integracija turėtų leisti siūlyti ne tik kompiuterio galią, bet ir visą paslaugų grandinę nuo duomenų centro iki programos.

Kodėl naftos bendrovei reikia DI duomenų centrų?

Naftos bendrovės investicijos į DI gali atrodyti netikėtos, tačiau dideli energetikos ištekliai suteikia pranašumų kuriant duomenų centrus. Serveriams reikia patikimo elektros tiekimo, aušinimo, sklypų, ryšio ir kvalifikuotų specialistų. Energetikos ir DI sektorių sąsaja todėl tampa vis svarbesne tarptautinės konkurencijos dalimi.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 4 minutės

Britanija siūlo iki 75 proc. nuolaidą kibernetinei apsaugai: pradėta nauja paramos programa

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

Britanijos ryšio milžinė stabdo šviesolaidžio plėtrą: 800 mln. svarų taupymas palies ir darbuotojus

4 min. skaitymo • prieš 34 minutės

Graikija perka pirmuosius skraidančius tanklaivius: pasirašyta sutartis dėl 3+3 KC-390 lėktuvų

Visi naujausi straipsniai →

Tačiau trijų gigavatų galia yra itin didelis tikslas. Jis nereiškia, kad visi centrai bus pastatyti toje pačioje vietoje arba kad jų energijos poreikis visuomet sieks tiksliai tris gigavatus. Projektų vystymui reikia ilgo leidimų, tiekimo, finansavimo ir klientų pritraukimo proceso.

„Aramco“ pranešime aiškina, kad ši investicija remiasi pačios bendrovės patirtimi taikant DI naftos ir dujų pramonėje. Tokios sistemos gali padėti analizuoti jutiklių duomenis, planuoti įrangos priežiūrą bei valdyti logistiką. Vis dėlto realų ekonominį rezultatą reikia vertinti atskirai nuo vadovų pateiktų ateities prognozių.

DI infrastruktūra globalizuojasi: didelės galios serverių parkai planuojami ne tik JAV ir Vakarų Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose. Regiono konkurencingumą lemia energija, kapitalas, klimato sąlygos ir prieiga prie kompiuterinių lustų. Net ir turint didelį biudžetą, technologijų tiekimo grandinės gali tapti kliūtimi.

Ką reiškia 3 GW infrastruktūros planas?

Saudo Arabijos politinė ir ekonominė strategija siekia mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. DI sektorius laikomas viena galimų naujos ekonomikos krypčių. Tačiau investicijų dydis neatsako, kiek naujų įmonių ar darbo vietų bus sukurta ir kaip greitai projektai atsipirks.

Anksčiau analizavome Lietuvos planus pritraukti didelius duomenų centrus. Lyginant skirtingus regionus svarbu nepamiršti elektros kainos, duomenų apsaugos taisyklių ir technologinio suvereniteto klausimų.

Šiuo metu patvirtinta: „Aramco“ tapo 49 proc. „HUMAIN“ akcininke ir numatė finansinius bei technologinius įnašus. Trijų gigavatų infrastruktūros planas dar turi būti įgyvendintas. Naujausios žinios rodo, kaip sparčiai DI konkurencijoje dalyvauja tradiciniai energetikos gigantai.

Duomenų centrų plėtra Artimuosiuose Rytuose gali susidurti su specifiniais aušinimo iššūkiais. Karšto klimato regionuose reikia itin efektyvių sistemų, kurios užtikrintų tinkamą procesorių temperatūrą ir nepadidintų vandens sąnaudų iki nepriimtino lygio. Todėl vertinant būsimą infrastruktūrą svarbu žinoti ne tik elektrinę galią, bet ir naudojamų aušinimo technologijų efektyvumą bei vietos aplinkosaugos reikalavimus.

Valstybinio investicijų fondo ir tradicinės energetikos bendrovės partnerystė taip pat kelia valdymo klausimų. Kai didelė dalis infrastruktūros priklauso strateginiams valstybės investuotojams, svarbu aiškiai nustatyti, kaip bus sprendžiami duomenų saugojimo, paslaugų prieigos ir klientų privatumo klausimai. Potencialiems tarptautiniams klientams vien maža energijos kaina gali būti nepakankama, jeigu trūksta nuspėjamų teisinių taisyklių.

DI infrastruktūroje konkurencija vyksta keliais lygmenimis. Vieni investuotojai stato pastatus ir energetines jungtis, kiti tiekia procesorius ar tinklo įrangą, dar kiti kuria programinius modelius. „HUMAIN“ strategija siekia dalyvauti keliose šios grandinės dalyse. Tačiau tokia integracija yra kapitalui imli, todėl galutinį rezultatą reikės vertinti pagal realius klientų srautus ir paslaugų pelningumą.

Kad būtų galima tiksliai įvertinti planuojamų 3 GW duomenų centrų naudą, reikėtų daugiau informacijos apie serverių užimtumą, klientų sutartis ir energijos šaltinius. Vien statybų plano dydis neparodo, kiek skaičiavimo užduočių bus atliekama ar kiek darbo vietų atsiras. Tokius rodiklius turėtų pateikti vėlesnės projekto ataskaitos. Todėl pagrįsta kalbėti apie įspūdingą investicijų ambiciją, tačiau ne apie jau pasiektą trijų gigavatų veikiančių DI serverių tinklą.

Nuotrauka: Aaron Hall, Wikimedia Commons, CC BY. Iliustracinė serverių spintų nuotrauka, ne „HUMAIN“ kompleksas.