Po žeme aptiktos 3 700 metų senumo miesto liekanos: archeologai atskleidė naujų jo istorijos detalių

Sekite TechNaujienos Google

Kipro senienų departamentas spalio 20 dieną paskelbė naujus Švedijos vadovaujamos archeologų ekspedicijos rezultatus Hala Sultan Tekke vietovėje. Tyrėjai pirmą kartą aptiko aiškiai atskirtus architektūros bei keramikos sluoksnius, datuojamus XVII–XV amžiais prieš mūsų erą. Tai leidžia tiksliau atkurti didelio bronzos amžiaus miesto atsiradimą.

2026 metų kasinėjimų sezoną vasarį, gegužę ir birželį vykdė Geteborgo universiteto ir kitų institucijų komanda, kuriai vadovavo Peteris M. Fischeris ir Teresa Bürge. Oficialus Kipro valdžios pranešimas apibendrina šio sezono naujienas, o ne seniau rastus artefaktus.

Kaip nurodoma Kipro senienų departamento pranešime, Hala Sultan Tekke laikomas vienu didžiausių žinomų bronzos amžiaus centrų Kipre. Miestas galėjo apimti iki 50 hektarų ir ilgainiui tapo svarbia prekybos vieta rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tačiau mokslininkai iki šiol turėjo ribotų duomenų apie ankstyviausius jo vystymosi etapus.

Naujų sluoksnių keramika padeda atskirti skirtingus laikotarpius. Tyrėjai atpažino vietinės gamybos dirbinius ir retus importuotus indus iš Anatolijos. Tuo tarpu ankstyvuosiuose sluoksniuose neaptikta Egėjo keramikos, kurios prekyba įsibėgėjo vėlesniais šimtmečiais.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 8 minutės

NASA ruošia istorinę misiją į Marsą: erdvėlaivį pirmą kartą varys branduolinė sistema

4 min. skaitymo • prieš 23 minutės

Turkijoje aptiktas neįprastas romėnų sarkofagas: mirusįjį turėjo saugoti paslaptingas veidas

4 min. skaitymo • prieš 38 minutės

75 tūkst. metų senumo neandertaliečio kauluose – galimo mirtino ieties smūgio pėdsakas

Visi naujausi straipsniai →

Tai nėra įrodymas, kad senovės miestas buvo izoliuotas. Veikiau radinių derinys padeda įvertinti, kaip palaipsniui plėtėsi prekybos ryšiai ir kito vartojimo įpročiai. Svarbu ir tai, kad skirtinga keramika leidžia santykinai tiksliai datuoti gyvenvietės statybų etapus.

Ekspedicijos išvados rodo, jog urbanizacija buvo ilgas procesas: ankstyvesni gyvenvietės sluoksniai vėliau virto reikšmingu komerciniu centru. Oficialaus pranešimo duomenimis, miestas klestėjo kelis šimtmečius, o apie 1150 metus prieš mūsų erą buvo sunaikintas ir apleistas.

Naujieji radiniai priskirti ketvirtajam, penktajam ir šeštajam archeologiniams sluoksniams. Tokia chronologija leidžia mokslininkams stebėti miesto raidą ne pagal vieną išskirtinį artefaktą, o pagal nuoseklias gyvenvietės statinių ir daiktų sekas. Šiuose sluoksniuose aptikti keramikos tipai padeda tiksliau nustatyti, kada formavosi miesto urbanistinis centras.

Ketvirtajame sluoksnyje rasti „White Slip I“, „Base-ring I“, dvispalviai žiestiniai ir juodos bei raudonos dangos indai. Tarp importuotų dirbinių kol kas išsiskiria Anatolijos kilmės siaurakakliai buteliukai. Egėjo regiono keramikos šiuose sluoksniuose neaptikta, nors vėlesniu laikotarpiu ji tapo gerokai labiau paplitusi.

Ką pasakoja seniausi gyvenvietės sluoksniai

Tyrėjų skelbiami duomenys apie sienų ir indų sekas suteikia galimybę ankstesnius gyvenvietės etapus palyginti su vėlyvesniais miesto klestėjimo šimtmečiais. Toks palyginimas svarbus rekonstruojant ne tik prekybos maršrutus, bet ir kasdienį miesto gyventojų gyvenimą, nes radinių pasiskirstymas gali parodyti skirtingas dirbtuvių, gyvenamųjų ir sandėliavimo patalpų funkcijas.

Švedų ekspedicija vietovę tiria jau daug metų, todėl 2026-ųjų sezono rezultatus galima lyginti su anksčiau atidengtais vėlesniais miesto sluoksniais. Toks nuoseklus tyrimas padeda išvengti klaidingo įspūdžio, kad kiekviena naujai rasta siena ar indas priklauso vienam laikotarpiui. Būtent sluoksnių santykiai leidžia nustatyti, kurie pastatai naudoti vienu metu, kurie buvo perstatyti, o kurie atsirado gyvenvietei jau tapus prekybos centru.

Prekybos ryšių atkūrimas nėra grindžiamas vien daiktų grožiu. Archeologai vertina molio sudėtį, indų gamybos būdą, formas ir panašius radinius kitose Viduržemio jūros vietose. Anatolijos kilmės importas ankstyvuose sluoksniuose rodo kontaktus su dabartinės Turkijos teritorija, o vėlesnis kitų regionų dirbinių atsiradimas padeda sekti mainų tinklo plėtrą.

Penktajame ir šeštajame sluoksniuose vaizdas kitoks. Keramikos rinkiniai artimesni Vidurinio bronzos amžiaus pabaigai ir vėlyvojo bronzos amžiaus pradžiai. Juose vyrauja skirtingai dažyti vietiniai indai, o vėlesniame sluoksnyje dažni keramikos tipai tampa reti. Šis pokytis padeda susieti gyvenviečių raidą su skirtingomis prekybos ir gamybos praktikomis.

Archeologai nustatė, kad miestas įkurtas ne vėliau kaip XVII amžiuje prieš mūsų erą. Vėliau jis apėmė iki 50 hektarų ir tapo vienu svarbiausių salos prekybos centrų. Kipro senienų departamento duomenimis, gyvenvietė klestėjo apie penkis šimtmečius, o maždaug 1150 metais prieš mūsų erą buvo sunaikinta ir apleista.

Archeologinė miesto svarba kyla iš jo geografinės padėties. Kipras buvo Viduržemio jūros rytinės dalies prekybos kryžkelė, kurioje susitikdavo skirtingų kraštų prekeiviai ir amatininkai. Išlikę vietiniai ir importuoti indai leidžia tirti prekybos ryšius, tačiau naujausiame oficialiame pranešime nenurodyta tiesioginė 2026 metų radinių sąsaja su Baltijos jūros regionu.

Pastarojo meto archeologijos tyrimai dažnai remiasi būtent medžiagų ir gamybos technologijų lyginimu. „TechNaujienos.lt“ anksčiau rašė apie seniausias žinomas sudėtingas medines konstrukcijas – tai daug ankstesnė epocha, bet ji taip pat rodo, kiek informacijos apie žmonių veiklą suteikia išlikę daiktų apdirbimo pėdsakai.