Europa lenkia Kiniją ir Šiaurės Ameriką: kas iš tiesų vyksta elektromobilių rinkoje?

Sekite TechNaujienos Google

2026 m. rugpjūtį pasaulinė elektromobilių rinka pasiuntė gana netikėtą signalą: greičiausias augimas persikėlė į Europą. Tai nereiškia, kad Europa jau parduoda daugiau elektromobilių nei Kinija – pagal absoliučius skaičius Kinija tebėra milžiniška ir neabejotinai didžiausia rinka. Tačiau būtent Europa šiuo metu demonstruoja stipriausią augimo tempą, o Šiaurės Amerika išgyvena aiškų nuosmukį.

„Benchmark Mineral Intelligence“ duomenimis, 2026 m. rugpjūtį visame pasaulyje buvo parduota apie 1,83 mln. baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų. Tai tik 2 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau po šiuo kukliu pasauliniu augimu slepiasi visiškai skirtingos regionų kryptys.

Europoje pardavimai per metus šoktelėjo 36 proc. iki maždaug 380 tūkst. automobilių. Kinijoje tuo pačiu laikotarpiu jie sumažėjo 11 proc. iki maždaug 1,03 mln., o Šiaurės Amerikoje smuko net 33 proc. iki maždaug 140 tūkst. vienetų. Likusiose pasaulio rinkose augimas buvo dar spartesnis – apie 97 proc. iki 290 tūkst. automobilių.

Taigi svarbiausia 2026 m. istorija nėra ta, kad elektromobiliai staiga „laimėjo“ viename regione ir „pralaimėjo“ kitame. Daug svarbiau tai, kad rinką dabar formuoja visiškai skirtinga politika, subsidijos, vartotojų lūkesčiai ir gamintojų strategijos.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Pasižymėkite datą: paaiškėjo, kada bus pristatytas „Tesla Roadster“

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Astronomai užfiksavo gluminantį signalą iš kosmoso, trukusį net septynias valandas

2 min. skaitymo • prieš 1 d.

Senovės Romos imperatoriaus rūmuose rado 1700 metų senumo „SPA“ – veikė net šildomos grindys

Visi naujausi straipsniai →

Europa tapo pagrindiniu elektromobilių rinkos augimo varikliu

Dar prieš kelerius metus Europa dažnai buvo apibūdinama kaip regionas, kuriame elektromobilių plėtra priklauso nuo politinių tikslų, tačiau vartotojų paklausa išlieka nepakankama. 2026 m. duomenys rodo, kad situacija keičiasi.

Per pirmus aštuonis metų mėnesius elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai Europoje išaugo apie 29 proc. Palyginimui, liepos mėnesį metinis augimas siekė 33 proc., o rugpjūtį – 36 proc. Tai ypač svarbu todėl, kad vasaros mėnesiai Europoje paprastai būna lėtesni. Rugpjūtį pardavimai, palyginti su liepa, net sumažėjo apie 15 proc., tačiau metinis augimas išliko labai stiprus.

Didelę dalį šio šuolio paaiškina nacionalinės paramos programos. Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitose didžiosiose rinkose vyriausybės vėl aktyviau remia elektromobilių pirkimą, o kai kuriose šalyse subsidijos persiorientuoja į Europoje pagamintus arba mažesnio anglies pėdsako modelius.

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį bateriniai elektromobiliai jau sudarė 20,7 proc. visų naujų automobilių registracijų Europos Sąjungoje. Prieš metus jų dalis siekė 15,6 proc. Per šešis mėnesius ES buvo įregistruota daugiau nei 1,22 mln. baterinių elektromobilių.

Didžiausiose rinkose pokytis dar ryškesnis. Prancūzijoje baterinių elektromobilių registracijos pirmąjį pusmetį išaugo 62,9 proc., Vokietijoje – 48 proc., Danijoje – 41,2 proc. Tuo pačiu metu įkraunamų hibridų pardavimai taip pat augo: jų rinkos dalis ES pasiekė 9,8 proc.

Tai reiškia, kad elektrifikacija Europoje vyksta ne viena kryptimi. Pirkėjai renkasi tiek grynuosius elektromobilius, tiek įkraunamus hibridus, o įprastų hibridų dalis apskritai tapo didžiausia tarp visų jėgainių tipų. ACEA duomenimis, hibridiniai automobiliai pirmąjį pusmetį sudarė 37,3 proc. ES rinkos.

Dar svarbiau tai, kad benzino ir dyzelino dalis mažėja ne procento dalimis, o struktūriškai. 2026 m. pirmąjį pusmetį benzininiai ir dyzeliniai automobiliai kartu sudarė 29,7 proc. naujų registracijų, kai prieš metus jų dalis siekė 37,8 proc.

TechNaujienos jau anksčiau rašė, kad Europoje kas penktas naujas automobilis tapo elektrinis. Naujausi rugpjūčio duomenys rodo, kad tai nebuvo vienkartinis šuolis – tendencija tęsiasi ir stiprėja.

Tačiau yra ir kita šios istorijos pusė. Europos augimą palaiko ne tik natūralus vartotojų pasirinkimas, bet ir labai konkrečios ekonominės paskatos. Tai reiškia, kad rinkos atsparumas bus išbandytas tada, kai subsidijos bus mažinamos arba keičiamos.

Be to, elektromobilių infrastruktūra dar nėra vienoda. ACEA skelbiamame 2026 m. antrojo ketvirčio vertinime nurodoma, kad viešojo įkrovimo galia ES per metus išaugo 29 proc., o viešų įkrovimo stočių skaičius – apie 21 proc. Vis dėlto maždaug 1,2 mln. viešų įkrovimo taškų vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Komisijos tikslo iki 2030 m. pasiekti 3,5 mln.

Didelis skirtumas išlieka tarp Vakarų ir Rytų Europos. Italija, Čekija, Lenkija, Ispanija, Graikija ir Bulgarija vis dar turi gerokai mažesnį įkrovimo infrastruktūros tankį nei lyderiaujančios šalys. Tai svarbu ir Lietuvai: augantis elektromobilių skaičius savaime nereiškia, kad visa infrastruktūra juda tokiu pat tempu. TechNaujienos anksčiau rašė, kad elektromobilių skaičius Lietuvoje per penkerius metus išaugo maždaug 20 kartų.

Kinija vis dar dominuoja, bet jos problema persikelia iš gamybos į paklausą

Kinijos 11 proc. metinis nuosmukis rugpjūtį iš pirmo žvilgsnio atrodo dramatiškai. Tačiau jis neturėtų būti interpretuojamas kaip elektromobilių revoliucijos pabaiga Kinijoje.

Kinija ir toliau parduoda daugiau nei pusę visų pasaulio elektromobilių. Rugpjūtį šalyje buvo realizuota apie 1,03 mln. baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų – beveik tris kartus daugiau nei Europoje. Be to, pardavimai Kinijoje, palyginti su liepa, išaugo apie 4 proc. Tad metinis kritimas iš dalies susijęs su labai aukšta 2025 m. palyginamąja baze.

Tačiau platesni Kinijos automobilių rinkos duomenys atskleidžia tikresnę problemą. „Reuters“, remdamasi Kinijos lengvųjų automobilių asociacija, skelbė, kad rugpjūtį vidaus lengvųjų automobilių pardavimai smuko 23,7 proc. Tai buvo jau vienuoliktas mėnuo iš eilės, kai vidaus rinka traukėsi.

Elektrinių ir įkraunamų hibridinių automobilių pardavimai šalies viduje sumažėjo 10,1 proc., tačiau jų eksportas tuo pat metu išaugo net 154,7 proc. Būtent čia matomas pagrindinis Kinijos gamintojų strategijos pokytis: augimo vis dažniau ieškoma ne namuose, o užsienyje.

BYD, „Geely“, „Leapmotor“, „Xpeng“, „Xiaomi“ ir kiti gamintojai sparčiai plečia veiklą Europoje, Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje ir kituose regionuose. Kinijos gamintojams vietos rinkoje tampa vis sunkiau išsiskirti, nes modelių pasiūla milžiniška, kainų karas tęsiasi, o maržos spaudžiamos.

Ši tendencija tiesiogiai liečia Europą. Kinijos gamintojai čia ateina ne tik su pigesniais elektromobiliais, bet ir su pažangiomis baterijų, programinės įrangos bei platformų technologijomis. Kai kurie Europos gamintojai renkasi bendradarbiauti: TechNaujienos jau rašė apie „Ford“ sprendimą Europoje kurti naujus automobilius pasitelkiant Kinijos technologijas.

Tuo pat metu Europos politika siekia apsaugoti vietos gamybą. ES tarifai Kinijoje pagamintiems elektromobiliams ir nacionalinės subsidijų taisyklės verčia gamintojus keisti tiekimo grandines. Geras pavyzdys – „Dacia Spring“. Iki šiol šis modelis buvo gaminamas Kinijoje, tačiau „Renault“ grupė nusprendė naujos kartos „Spring“ gamybą perkelti į Slovėniją. Taip automobilis galės pretenduoti į subsidijas, kurių kai kurios šalys Kinijoje pagamintiems modeliams netaiko.

Šiaurės Amerikoje situacija visiškai kitokia. 33 proc. metinis elektromobilių pardavimų kritimas rugpjūtį pirmiausia siejamas su JAV federalinės elektromobilių mokesčių lengvatos panaikinimu 2025 m. rugsėjį. Praėjusių metų vasaros pabaigoje amerikiečiai skubėjo pirkti elektromobilius iki lengvatos galiojimo pabaigos, todėl 2025 m. rugpjūčio bazė buvo neįprastai aukšta.

Vis dėlto dabartiniai skaičiai rodo ir gilesnę problemą: be finansinių paskatų JAV elektromobilių paklausa kol kas nėra pakankamai stipri, kad kompensuotų aukštesnes kainas, infrastruktūros skirtumus ir vartotojų abejones. Tai ryškiai kontrastuoja su Europa, kur valstybės vėl aktyviau įsitraukė į rinkos skatinimą.

Taigi 2026 m. elektromobilių rinkos žemėlapis atrodo neįprastai. Kinija išlieka didžiausia rinka ir gamybos centras, tačiau vis daugiau savo augimo perkelia į eksportą. Šiaurės Amerika traukiasi po subsidijų eros pabaigos. Europa, priešingai, šiuo metu tapo stipriausiu pasaulinės paklausos augimo varikliu.

Ar Europa išlaikys šį tempą, priklausys nuo kelių dalykų: ar subsidijos tęsis, ar atpigs patys elektromobiliai, ar pakankamai greitai plėsis įkrovimo infrastruktūra ir ar Europos gamintojai sugebės pasiūlyti masinei rinkai patrauklių modelių be nuolatinės valstybės paramos.

Šiandienos duomenys rodo aiškų posūkį, tačiau dar ne galutinį nugalėtoją. Elektromobilių rinka tampa ne vien technologijų, o vis labiau ir pramonės politikos, subsidijų bei geopolitinės konkurencijos arena.