Astronomai užfiksavo gluminantį signalą iš kosmoso, trukusį net septynias valandas

Sekite TechNaujienos Google

Astronomai vis dar bando iki galo paaiškinti vieną keisčiausių pastarųjų metų kosminių reiškinių – gama spindulių žybsnį GRB 250702B, kurio aktyvumas truko mažiausiai apie septynias valandas. Tai gerokai ilgiau nei daugumos tokių įvykių atveju ir, kaip rodo naujausi tyrimai, šis signalas sunkiai telpa į įprastus gama spindulių žybsnių modelius.

GRB 250702B pirmą kartą užfiksuotas 2025 m. liepos 2 d., tačiau jo duomenys iki šiol analizuojami kelių tarptautinių komandų. Pagal 2026 m. žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbtą tyrimą, ryški gama spinduliuotė truko mažiausiai apie 25 000 sekundžių – beveik septynias valandas. Kai kuriuose duomenyse galimas aktyvumas tęsėsi dar ilgiau.

Tai reiškia, kad GRB 250702B yra ilgiausiai trunkantis patikimai identifikuotas gama spindulių žybsnis. Ankstesnis rekordininkas GRB 111209A truko apie 15 000 sekundžių.

Kodėl septynių valandų signalas taip glumina astronomus?

Gama spindulių žybsniai yra vieni energingiausių įvykių Visatoje. Įprastai jie trunka nuo sekundės dalių iki kelių minučių ir siejami su ekstremaliais procesais – masyvių žvaigždžių kolapsu, neutroninių žvaigždžių susiliejimu ar kitais katastrofiškais reiškiniais.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Pasižymėkite datą: paaiškėjo, kada bus pristatytas „Tesla Roadster“

7 min. skaitymo • prieš 2 val

Europa lenkia Kiniją ir Šiaurės Ameriką: kas iš tiesų vyksta elektromobilių rinkoje?

2 min. skaitymo • prieš 1 d.

Senovės Romos imperatoriaus rūmuose rado 1700 metų senumo „SPA“ – veikė net šildomos grindys

Visi naujausi straipsniai →

GRB 250702B nuo šio paveikslo smarkiai skiriasi. NASA nurodo, kad pradinis gama spindulių aktyvumas tęsėsi bent septynias valandas – beveik dvigubai ilgiau nei ankstesnio ilgiausio žinomo žybsnio atveju. Signalą registravo keli aparatai, tarp jų NASA „Fermi“ gama spindulių kosminis teleskopas, „Swift“, „Wind“ zondo „Konus“ instrumentas, į asteroidą Psichę skrendantis zondas „Psyche“ ir Tarptautinėje kosminėje stotyje veikiantis Japonijos MAXI instrumentas. NASA apie stebėjimus išsamiai paskelbė analizuodama rekordą pasiekusį sprogimą.

Dar svarbiau tai, kad signalas nebuvo tiesiog vienas ilgas tolygus blyksnis. Tyrėjai aptiko labai greitą, net trumpesnį nei sekundė, spinduliuotės kintamumą. Tokie pokyčiai rodo, kad energijos šaltinis turėjo būti labai kompaktiškas ir pajėgus sukurti itin greitą reliatyvistinę medžiagos čiurkšlę.

Apie pirmuosius bandymus išsiaiškinti šio neįprasto signalo kilmę „TechNaujienos.lt“ rašė dar gegužę. Vėlesni stebėjimai sustiprino įtarimą, kad tai galėjo būti ne įprastas žvaigždės kolapsas.

Viena versija – juodoji skylė galėjo įkristi į žvaigždę

Šiuo metu viena iš labiausiai aptariamų versijų yra vadinamasis helio žvaigždės susiliejimo scenarijus. Pagal jį žvaigždinės masės juodoji skylė sukasi aplink beveik visą išorinį vandenilio sluoksnį praradusią helio žvaigždę. Sistemai evoliucionuojant juodoji skylė palaipsniui priartėja, įsminga į žvaigždę ir pradeda ryti jos medžiagą.

Tokiu atveju medžiaga į juodąją skylę galėtų kristi pakankamai ilgai, kad energinga čiurkšlė būtų palaikoma ne minutes, o valandas. Būtent toks scenarijus išsamiai nagrinėjamas GRB 250702B atradimo darbe. 2026 m. vasarį „Nature Astronomy“ taip pat pabrėžė, kad ekstremali žybsnio trukmė, jo energija ir kintamumas sunkiai paaiškinami įprastais kolapsaro, magnetaro žybsnio ar neutroninių žvaigždžių susiliejimo modeliais.

Tačiau tai dar nėra galutinis atsakymas. Kitos tyrėjų grupės yra pasiūliusios alternatyvą: baltąją nykštukę galėjo palaipsniui suplėšyti tarpinės masės juodoji skylė. Tokį scenarijų 2026 m. vasarį paskelbė kita MNRAS tyrėjų grupė. Jų modelis gali paaiškinti pasikartojančius gama spindulių epizodus, anksčiau prasidėjusią rentgeno spinduliuotę bei radijo ir infraraudonųjų bangų signalus.

Dar daugiau informacijos pateikė „James Webb“ kosminis teleskopas. 2026 m. birželį paskelbti vėlyvieji JWST stebėjimai parodė, kad GRB 250702B šeimininkė yra masyvi, dulkėta galaktika. Tyrėjai aptiko galimą labai silpną vėlyvą spinduliuotę, tačiau jos kol kas nepakanka, kad būtų galima galutinai atskirti supernovos ir žvaigždės suardymo scenarijus.

Todėl astronomams šis įvykis tebėra ypač vertingas. Jis ne tik pagerino gama spindulių žybsnių trukmės rekordą, bet ir parodė, kad Visatoje gali egzistuoti itin reti žvaigždžių ir juodųjų skylių sąveikos keliai, kurių dabartiniai modeliai dar neaprašo iki galo.

Tokie netikėti atradimai nėra vieninteliai, verčiantys peržiūrėti mūsų supratimą apie kosmosą. Neseniai rašėme ir apie greičiausią žinomą žvaigždę, kuri gali padėti tikrinti Einšteino teorijas ekstremaliomis sąlygomis.