Ekonomistas įvardijo 3 priežastis, kodėl Rusija galėtų pulti Baltijos šalis

Rusija galėtų svarstyti karinį scenarijų Baltijos šalyse, nes tokiu atveju ji rizikuotų palyginti nedaug, o net ribotas teritorinis laimėjimas būtų laikomas strategine pergale. Tokį vertinimą pateikė JAV dirbantis ukrainiečių kilmės ekonomistas Romanas Sheremeta, remdamasis Ukrainos finansų ministro Serhiy Marchenko mintimis, paskelbtomis socialiniame tinkle „X“. Jo teigimu, dabartinė geopolitinė situacija sukuria sąlygas, kuriose Maskva galėtų matyti daugiau potencialios naudos nei rizikos.

Įvardytos 3 priežastys

Socialiniame tinkle „X“ balandžio 27 dieną ekonomistas išplatino įrašą, kuriame išskyrė tris pagrindines prielaidas, kodėl, jo ir Ukrainos finansų ministro vertinimu, toks scenarijus galėtų būti svarstomas.

1. „Rusija niekuo nerizikuoja“

Įraše teigiama, kad net ir konflikto atveju Rusijos padėtis iš esmės neblogėtų. Sankcijos jau galioja, ekonominiai ryšiai su Europa yra smarkiai susitraukę, o Vakarų karinė parama Ukrainai vyksta nepriklausomai nuo kitų galimų konfliktų.

Tuo tarpu karinėje srityje pabrėžiamas branduolinis atgrasymas: jei Rusijai pavyktų užimti bent dalį teritorijos, ją išstumti būtų sudėtinga dėl galimos konflikto eskalacijos. Nesėkmės atveju, Maskva galėtų atsitraukti į savo teritoriją, nesulaukdama tiesioginio atsako savo žemėje. Dėl šios priežasties Rusija esą neturi ko prarasti.

2. Siekis parodyti NATO silpnumą

Antroji prielaida susijusi su strateginiais tikslais. Ekonomistas teigia, kad Maskvai svarbiausia būtų ne teritorijos kontrolė, o smūgis NATO patikimumui ir bendras NATO ir ES susilpninimas ir išardymas.

Net ir ribotas teritorinis laimėjimas – pavyzdžiui, kelių pasienio vietovių kontrolė, galėtų būti pateiktas kaip įrodymas, kad Aljansas nesugeba efektyviai apginti savo narių. Tokia situacija turėtų reikšmingą politinį poveikį tiek Europoje, tiek globaliu mastu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Paklausėme dirbtinio intelekto: „Ar Rusija gali užpulti Lietuvą per kitus 5 metus?“

3. Turimi kariniai pajėgumai

Trečioji prielaida – Rusijos karinės galimybės. Pasak įrašo autoriaus, regione jau dislokuotos reikšmingos pajėgos – Leningrado kariniame regione yra kovai parengta maždaug 70 000 karių armija, kurią galima lengvai sustiprinti rezervais iš Ukrainos fronto. Minima ir techninė persvara tam tikrose srityse, ypač dronų naudojime, kuris kare Ukrainoje tapo svarbiu veiksniu.

Tokie pajėgumai, anot šio vertinimo, galėtų sudaryti sąlygas greitam ir lokaliam puolimui.

Žemiau visas įrašas:

Kiek pagrįstos šios prielaidos?

Svarbu pabrėžti, kad šis vertinimas nėra oficiali karinė analizė. Tai diskusinis scenarijus, paremtas Ukrainos pareigūnų įžvalgomis ir išlaikantis įprastą šalies poziciją, kad Rusija yra pajėgi kariniams veiksmas prieš Baltijos šalis.

Be to, minėtas prielaidas reikėtų vertinti atsargiai. Netrūksta diskusijų, kad Rusija didžiąją dalį savo karinių resursų yra sutelkusi kare Ukrainoje. Ilgai trunkantis konfliktas, patiriami nuostoliai ir technikos praradimai riboja Maskvos galimybes atidaryti naują plataus masto frontą, ypač prieš NATO šalis.

Taip pat gali būti abejojama teiginiu, kad Rusija „nieko neprarastų“. Net ir ribotas puolimas prieš Baltijos valstybes reikštų tiesioginį konfliktą su NATO, o tai galėtų sukelti daug platesnio masto karinę ir ekonominę eskalaciją. Todėl visi šie trys įvardyti motyvai išlieka platesniu diskusijų objektu.

Nepaisant to, pastaruoju metu tokių vertinimų netrūksta. TechNaujienos kiek anksčiau parengė apžvalgą, kurioje aptarė Vilniuje veikiančios analitinės organizacijos numatytą scenarijų Baltijos šalims.

Plačiau apie tai: Niūrus analitikų scenarijus Lietuvai: kaip Rusija per 90 dienų priverstų kapituliuoti