Niūrus analitikų scenarijus Lietuvai: kaip Rusija per 90 dienų priverstų kapituliuoti

Vilniuje įsikūrusi nepriklausoma gynybos analizės organizacija „Baltic Defense Initiative“ (BDI) paskelbė scenarijų „Operation Winter Storm“, kuriame modeliuojama, kaip Rusija galėtų priversti Lietuvą kapituliuoti per 90 dienų be tiesioginės sausumos invazijos. Analitikai teigia, kad tam būtų naudojamos tik nuotolinės smogimo priemonės – raketos ir dronai. Scenarijus remiasi šiandien egzistuojančiomis technologijomis, realiais gamybos pajėgumais ir politinėmis prielaidomis, kurios, pasak autorių, jau yra įvykusios arba galėtų tapti realybe artimiausiu metu.

Scenarijus: smūgis be invazijos

Remiantis balandžio 9 dieną paskelbtu pranešimu, tyrimų organizacijos BDI analitikai sumodeliavo detalų hipotetinį scenarijų 2027 metų gruodžiui, kuris parodo, kaip Rusija galėtų priversti Lietuvą visiškai kapituliuoti, naudojant tik nuotolinės ginkluotės sistemas.

BDI teigimu, konfliktas prasidėtų koordinuotu smūgiu iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų. Anot scenarijaus, hipergarsinės raketos per keturias minutes sunaikintų svarbiausius Lietuvos politinius ir karinius valdymo centrus bei oro gynybos sistemas. Vėliau sektų ilgalaikė, 60 dienų trunkanti, dronų atakų kampanija – per šias dienas 170 tūkst. sukauptų „Shahed“ dronų sistemingai sunaikintų kritinę infrastruktūrą: energetiką, vandens tiekimą, sveikatos apsaugą ir transporto mazgus.

Tokio pobūdžio ataka, kaip teigiama, sukeltų ne tik fizinę žalą, bet ir humanitarinę krizę – didelė dalis gyventojų liktų be šildymo, elektros, vandens ir ryšio, o valstybės institucijos negalėtų efektyviai funkcionuoti. Scenarijaus pabaigoje – 90-ąją dieną, numatomas politinis ultimatumas, kuriuo Rusija siektų, kad visos Baltijos valstybės priimtų Rusijos okupaciją arba pasiruoštų tolesniems veiksmams Rygoje ir Taline.

Technologijos jau egzistuoja

BDI teigia, kad sumodeliuotas scenarijus nėra hipotetinis technologiniu požiūriu – pasak analitikų, visos jame minimos ginkluotės sistemos jau naudojamos šiandien, o jų gamybos tempai yra viešai dokumentuoti. Organizacijos teigimu, net ir politinės prielaidos nėra išgalvotos: dalis jų jau yra realybė, o kitos galėtų išsipildyti po artimiausių rinkimų didžiosiose Vakarų valstybėse.

Tarp tokių prielaidų minimas galimas Prancūzijos branduolinio atgrasymo „skėčio“ atsitraukimas nuo NATO sąjungininkų bei JAV pajėgumų sumažėjimas dėl kitų konfliktų. Scenarijuje daroma prielaida, kad tuo metu JAV būtų stipriai įsitraukusios į karą su Iranu, o jų priešraketinės gynybos atsargos – smarkiai išsekusios.

Be to, BDI savo išvadas grindžia ir dabartinių konfliktų analize. Organizacija teigia, kad vykstantis karas su Iranu patvirtina esmines scenarijaus prielaidas apie šiuolaikinio karo pobūdį ir technologines galimybes.

Konstitucinė spraga ir kritika sąjungininkams

Scenarijuje taip pat išskiriamas Lietuvos politinio valdymo pažeidžiamumas. BDI atkreipia dėmesį į Konstitucijos 89 straipsnį, kuris numato tik vieną asmenį prezidento įgaliojimų perėmimo grandinėje – Seimo pirmininką.

Anot analitikų, tuo atveju, jei per pirmąjį smūgį būtų eliminuoti tiek prezidentas, tiek Seimo pirmininkas, valstybė susidurtų su valdžios tęstinumo problema. Dokumente teigiama, kad tokia situacija galėtų susidaryti itin greitai, jei būtų smogta į Seimą jo plenarinio posėdžio metu.

Scenarijuje kritiškai vertinamas ir sąjungininkų indėlis. Ypač išskiriama Vokietija, kurios planuojama brigada Lietuvoje, anot BDI, būtų riboto pajėgumo ir nepakankama užtikrinti šalies gynybą. Be to, pabrėžiama, kad Vokietijos karinis pasirengimas yra ribotas – minimi technikos trūkumai, ribotos amunicijos atsargos bei priklausomybė nuo JAV karinių pajėgų. Dėl to daroma išvada, kad Lietuva negali visiškai remtis išorės saugumo garantijomis.

Siūlomi sprendimai

BDI šį hipotetinį scenarijų pristato ne kaip grėsmės modelį, bet kaip „atsparumo testą“, kuriuo siekiama parodyti silpnąsias vietas. Tarp siūlomų priemonių – valdžios decentralizavimas ir konstitucinė valdžios tęstinumo reforma, masinė dronų gamyba, energetikos infrastruktūros stiprinimas bei ženkliai didesnis parengto rezervo skaičius – ne 3,5 tūkst. šauktinių per metus, o 300 tūkst. parengtų karių bei atgrasymo strategijos formavimas, kurioje Lietuvos puolimas būtų itin brangus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Aviacijos inžinerijos ekspertas: kiek efektyvi gali būti „Dronų siena“ Lietuvoje?

BDI taip pat pažymi, kad dalis siūlomų sprendimų sutampa su Lietuvoje jau aptariamais projektais. Kaip pavyzdys minimas opozicinės partijos TS-LKD siūlomas visuotinis gynybos modelis, akcentuojantis visuomenės atsparumą ir platesnį mobilizacinį pasirengimą.

Su detaliu hipotetiniu scenarijumi galima susipažinti čia.

Vertinimas: perspėjimas ar dramatizavimas?

Nors scenarijus pateikiamas kaip analitinis modelis, jo tonas ir išvados kelia diskusijų. Viena vertus, jis atkreipia dėmesį į realias šiuolaikinio karo tendencijas – ypač dronų ir infrastruktūros pažeidžiamumo svarbą. Kita vertus, kai kurios prielaidos gali būti vertinamos kaip itin pesimistinės arba grindžiamos selektyvia informacija, kuriose nevertinamas NATO vaidmuo ir galimas sąjungininkų atsakas.

Nepaisant to, „Operation Winter Storm“ prisideda prie platesnės diskusijos apie Lietuvos saugumą ir pasirengimą galimiems ateities konfliktams, kuriuose tradicinės karo formos gali būti pakeistos technologiniais ir nuotoliniais sprendimais.

Visgi verta nepamiršti, kad tai nėra konkreti ateities prognozė, o vadinamasis „streso testas“, modeliuojantis kraštutinį scenarijų ir skirtas paskatinti diskusiją apie gynybos spragas.

TechNaujienos.lt kiek anksčiau nagrinėdami šį klausimą išbandė dirbtinį intelektą ir aptarė jo pateiktus scenarijus Lietuvai: Paklausėme dirbtinio intelekto: „Ar Rusija gali užpulti Lietuvą per kitus 5 metus?“