Arkties jūros ledas susitraukė iki 4,6 mln. km² – rimčiausias 2026 m. signalas slepiasi žiemą

Sekite TechNaujienos Google

Arkties jūros ledas 2026 m. rugsėjo 12 d. sumažėjo iki maždaug 4,6 mln. kvadratinių kilometrų. NASA ir JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro vertinimu, tai buvo 10-as mažiausias vasaros minimumas nuo nuolatinių palydovinių stebėjimų pradžios 1978 metais.

Iš pirmo žvilgsnio skaičius neatrodo rekordinis – 2012 m. buvo fiksuotas gerokai mažesnis minimumas. Tačiau NASA atkreipia dėmesį į kitą 2026 m. signalą: kovo mėnesio žiemos maksimumas statistiškai susilygino su 2025 m. rodikliu ir buvo mažiausias per visą palydovinį laikotarpį.

Tai reiškia, kad problema nėra tik vasaros tirpsmas. Arktis į naują sezoną vis dažniau įžengia turėdama mažiau ir plonesnio ledo.

Visos pastarosios 20 vasarų patenka tarp 20 mažiausių

Jūros ledas Arktyje natūraliai plečiasi žiemą ir traukiasi vasarą. Metų skirtumai gali būti dideli, nes juos veikia debesuotumas, vėjai, vandenyno srovės ir atmosferos cirkuliacija.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Sfinksą statė iš tų pačių uolienų, kuriose gulėjo iki šiol nežinomas krokodilas

3 min. skaitymo • prieš 2 val

NASA tiria apledėjimą, kurio įprasta lėktuvo apsauga gali nepasiekti – lašai būna iki 2 mm

3 min. skaitymo • prieš 2 val

NASA naujasis teleskopas pirmą kartą atvėrė koronografą – ruošiasi tiesiogiai fotografuoti planetas

Visi naujausi straipsniai →

Todėl vienų metų minimumas savaime neparodo ilgalaikės tendencijos. Tačiau kelių dešimtmečių palydovinis įrašas jau yra pakankamai ilgas, kad matytųsi struktūrinis pokytis.

NASA duomenimis, kiekviena vasara nuo 2007 iki 2026 m. patenka tarp 20 mažiausių jūros ledo minimumų per visą stebėjimų istoriją. Tai reiškia, kad visas 20 mažiausių reikšmių sąrašas susitelkęs į paskutinius du dešimtmečius.

Pastaraisiais metais rugsėjo minimumas nebekrenta kiekvienais metais. NASA mokslininkai pažymi, kad debesuotumas kai kuriomis vasaromis sumažino Saulės spinduliuotę ir pristabdė tirpsmą. Tačiau tai nekeičia bendro vaizdo: vidutinis vasaros ledo plotas išlieka gerokai mažesnis nei ankstesniais dešimtmečiais.

Dar svarbesnė yra ledo kokybė. Senas daugiametis ledas, išgyvenęs bent vieną vasaros tirpsmo sezoną, yra storesnis ir atsparesnis. Jo dalis mažėja, o Arktį vis labiau užpildo plonesnis vienmečio ledo sluoksnis.

Kodėl palydovai ledą mato net per debesis

Arkties ledo plotas matuojamas ne vien fotografuojant baltą paviršių. Pagrindinis ilgalaikio stebėjimo įrankis yra pasyvūs mikrobangų jutikliai.

Jūros ledas ir atviras vanduo natūraliai skleidžia skirtingą mikrobangų energijos kiekį. Šio diapazono spinduliuotė prasiskverbia pro debesis, todėl palydovai gali stebėti ledo ribą net tada, kai optinė kamera matytų tik ištisinį debesų sluoksnį.

Duomenų serija prasidėjo su NASA „Nimbus-7“, vėliau ją tęsė DMSP ir „Aqua“ palydovai, o nuo 2025 m. skaičiavimuose naudojami ir Japonijos GCOM-W stebėjimai.

TechNaujienos.lt neseniai rašė apie kitą poliarinių regionų reiškinį – beveik Portugalijos dydžio properšą Antarktidos jūros lede. Svarbu šių reiškinių nepainioti: pavienė polinija yra konkretus vietinis atviro vandens plotas, o Arkties minimumas apibūdina viso vandenyno ledo dangos mastą.

NASA taip pat pabrėžia, kad natūralūs ciklai, tokie kaip Arkties osciliacija, daro įtaką konkrečių metų rezultatams, tačiau ilgalaikio nuosmukio vien natūralia variacija paaiškinti negalima.

2026 m. vasaros minimumas nėra naujas absoliutus rekordas. Būtent tai ir daro žiemos rodiklį svarbų: net „ne rekordinei“ vasarai sistema startavo nuo vieno silpniausių kada nors užfiksuotų žiemos maksimumų. NASA duomenys paskelbti Žemės observatorijos ataskaitoje.

Viršelio vizualizacija: NASA Scientific Visualization Studio / Wikimedia Commons. JAV federalinės vyriausybės kūrinys, viešasis domenas; originalus failas.