Praėjus vos metams po to, kai 2023 m. tapo karščiausiais metais per visą Žemės istoriją, klimato mokslininkai yra beveik tikri, kad 2024 m. perims šį titulą.
2024 m. taps šilčiausiais metais istorijoje
Remiantis nauja Europos tyrimų grupės „Copernicus Climate Change Service“ (C3S), stebinčios pasaulinę temperatūrą, ataskaita, 2024 m. lapkritis buvo antras šilčiausias lapkritis po 2023 m. lapkričio. Abu jie didele persvara pranoko istorinius mėnesio temperatūros vidurkius.
2024 m. lapkritis buvo 0,73 laipsnio Celsijaus šiltesnis už vidutinę pasaulinę lapkričio mėnesio oro temperatūrą 1991-2020 m. ir 1,62 laipsnio Celsijaus aukštesnis už priešindustrinio laikotarpio lapkričio mėnesio vidurkį 1850-1900 m.
„Iki metų pabaigos liko vos vienas mėnuo, todėl jau dabar aišku, kad 2024 m. bus šiltesni nei 2023 m., taigi, tai bus šilčiausi kalendoriniai metai per visą istoriją.“ – praneša C3S.
Išlaikyti pasaulinę temperatūrą mažiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio laikotarpio vidurkio, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, dabar atrodo vis mažiau tikėtina.
Lapkritį, kai bus viršyta 1,5 laipsnio Celsijaus riba, 2024 m. taps šilčiausiais metais, nes 2023 m. iki šios ribos pritrūko vos 0,02 laipsnio.
El Ninjo ir La Nina reiškinys
Praėjusių metų rekordinę temperatūrą iš dalies lėmė El Ninjo (El Niño) reiškinys – natūralus gamtos reiškinys, dėl kurio ekvatorinėje Ramiojo vandenyno dalyje susikaupė šilto vandens, o tai paaštrino ekstremalius orus ir pakėlė temperatūrą visame pasaulyje.
El Ninjo baigėsi 2024 m. gegužę, ir kai kurie mokslininkai įtarė, kad netrukus prasidės La Nina – priešingas klimato modelis, kai toje pačioje Ramiojo vandenyno dalyje kaupiasi šaltesnis vanduo.
Tačiau, nepaisant kai kurių prognozių, kad ji gali pasireikšti vasaros pabaigoje arba rudenį, atšalimo modelis iki šiol nepasitvirtino.
Mičigano universiteto klimatologas Džonatanas Overpeckas sako, kad šie reiškiniai mokslininkus „šiek tiek suglumino“.
Overpeckas teigia, kad dėl El Ninjo išsiskirianti šiluma iš šiltesnių vandenynų vandenų gali užkirsti kelią „vėsinimo poveikiui, kuris praėjusiais dešimtmečiais dažnai padėdavo sumažinti temperatūrą“.
Jis priduria, kad šiemet pastebėtas atšilimo tempas, taip sparčiai didėjantis po praėjusių metų, yra „bauginantis dalykas“.
Karščio perteklius didina ekstremalių oro sąlygų riziką
Šių metų pradžioje C3S pranešė, kad 2024 m. vasara buvo karščiausia per visą pasaulio istoriją.
O vien Jungtinėse Amerikos Valstijose 2024 m. lapkritis, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, buvo šeštas šilčiausias per visą šalies istoriją. Alabamoje, Luizianoje, Meine ir Misisipėje tai buvo šilčiausias užfiksuotas lapkritis istorijoje.
Dėl tokio karščio pertekliaus didėja kitų ekstremalių oro sąlygų rizika. „Swiss Re“, tirianti klimato nelaimių poveikį, apskaičiavo, kad 2024 m. ekonominė žala, susijusi su klimato kaita, sieks 320 mlrd. JAV dolerių – 25 proc. daugiau nei vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį.
Taigi, tikėtina, kad nuostoliai didės, nes dėl klimato kaitos intensyvėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Šios žalos įrodymų buvo gausu visame pasaulyje.
Šiais metais uraganai siaubė pakrantes, griaudami ištisus rajonus ir priversdami mokslininkus susimąstyti, ar nereikėtų naujos 6 kategorijos, kad būtų galima apibūdinti šių itin stiprių audrų pobūdį.
Miškų gaisrai išplito tokiuose regionuose kaip JAV šiaurės rytai, kurie anksčiau retai degdavo. O spalio mėnesį Ispanijos rytuose kilę potvyniai nusinešė mažiausiai 224 žmonių gyvybes, todėl vyriausybė pasiūlė savo piliečiams apmokamas klimato atostogas ekstremalių orų atveju.
Vudvelo klimato tyrimų centro mokslininkė Dženifer Francis teigė, kad šie nauji pasaulinės temperatūros rekordai yra „siaubinga žinia žmonėms ir ekosistemoms“.
Londono imperatoriškojo koledžo klimatologė Friederike Otto įspėja, kad net jei naujaisiais metais temperatūra sumažės dėl galimo La Ninja reiškinio, „tai nereiškia, kad temperatūra bus „saugi“ ar „normali“.
„Vis dar susidursime su aukšta temperatūra, dėl kurios kils pavojingos karščio bangos, sausros, miškų gaisrai ir atogrąžų ciklonai.“ – priduria F. Otto.
Šis rekordas, kurį 2024 m. beveik neabejotinai pasieks per kelias paskutines savaites, yra dar vienas ženklas, kad toks ekstremalių karščių ir žiaurių orų modelis, kaip sako mokslininkai, yra nebe anomalija, o norma.
C3S direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess teigė, kad nors vieni metai virš 1,5 laipsnio pagal Celsijų ribos nereiškia, kad pasaulis pažeidė Paryžiaus susitarimą, „tai reiškia, kad ambicingi klimato kaitos veiksmai yra kaip niekad skubūs“.
