Į kosmosą kyla Europos ir Kinijos erdvėlaivis: aiškinsis kaip Žemė atlaiko pavojingas Saulės audras

Europos kosmoso agentūra (ESA) ir Kinijos mokslų akademija į kosmosą išsiuntė naują misiją „Smile“, kuri tirs, kaip Žemės magnetinis laukas apsaugo planetą nuo pavojingų Saulės audrų. Erdvėlaivis gegužės 19 dieną pakilo iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, o mokslininkai tikisi pirmą kartą realiu laiku pamatyti, kaip Saulės dalelių srautai veikia mūsų planetos apsauginį „skydą“. Misijos duomenys gali padėti geriau prognozuoti geomagnetines audras, kurios kelia grėsmę palydovams, elektros tinklams ir kosminėms technologijoms.

Į orbitą iškeltas erdvėlaivis jau pradėjo pirmuosius veiksmus

Kaip praneša ESA, „Smile“ erdvėlaivis į kosmosą ankstyvą antradienio rytą buvo iškeltas Europos raketa „Vega-C“. Netrukus po paleidimo ESA antžeminė stotis Australijoje užfiksavo pirmąjį signalą iš aparato, o po kelių minučių sėkmingai išsiskleidė ir saulės baterijos.

Per artimiausias savaites misija palaipsniui kils į itin elipsinę orbitą. Aukščiausiame taške erdvėlaivis nutols daugiau nei 120 tūkst. kilometrų virš Šiaurės ašigalio, o vėliau priartės prie Pietų pusrutulio, kad perduotų duomenis į Žemę.

Mokslininkų teigimu, stebėjimai pilnu pajėgumu turėtų prasidėti liepą, kai bus aktyvuotos visos kameros ir patikrintos sistemos. Kol kas misijos trukmė numatyta trejiems metams – vėliau ji gali būti pratęsta.

Raketos pakylimą išvysite žemiau:

Pirmą kartą bus stebimas „nematomas“ Žemės skydas

Pagrindinis „Smile“ tikslas – išsiaiškinti, kaip Žemės magnetosfera reaguoja į Saulės vėją ir stiprias Saulės audras. Mokslininkai jau seniai žino, kad magnetinis laukas apsaugo planetą nuo pavojingų įkrautų dalelių, tačiau iki šiol nebuvo galimybių šio proceso stebėti taip detaliai.

Misijoje naudojama speciali rentgeno kamera leis pirmą kartą matyti vietas, kur Saulės dalelės susiduria su magnetiniu lauku. Tuo pačiu ultravioletinių spindulių kamera iki 45 valandų iš eilės stebės pašvaistes virš ašigalių.

Tyrėjai tikisi, kad šių vaizdų palyginimas leis beveik realiu laiku suprasti, kaip geomagnetinės audros plinta aplink Žemę.

Saulės audros gali paveikti technologijas ir ryšį

Skaičiuojama, kad stipresnės geomagnetinės audros Žemę pasiekia kelis kartus per metus, o aktyvesniais Saulės ciklo laikotarpiais jų poveikis gali būti juntamas ir Lietuvoje – nuo ryškesnių pašvaisčių iki GPS ar ryšio trikdžių.

Kai kurie specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad stipresnių geomagnetinių audrų metu jautresni žmonės gali dažniau skųstis galvos skausmais, nuovargiu ar miego sutrikimais – nors ir tikrasis poveikis vis dar išlieka ginčytinas.

Dėl šios priežasties kosminio oro ir šių reiškinių tyrimai tampa vis svarbesni, nes šiuolaikinis pasaulis stipriai priklauso nuo palydovų, GPS sistemų ir ryšio infrastruktūros. Stiprios Saulės audros gali trikdyti navigaciją, paveikti interneto bei ryšio sistemas, o kai kuriais atvejais – net elektros tinklus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Reta Saulės audra sukeltų tikrą chaosą Žemėje – ar esame tam pasiruošę?

Mokslininkai pabrėžia, kad geresnis Saulės aktyvumo supratimas ateityje gali padėti tiksliau prognozuoti pavojingus reiškinius ir apsaugoti jautrias technologijas. Galiausiai, tai ypač aktualu ruošiantis naujoms Mėnulio bei Marso misijoms, kur astronautai bus dar labiau pažeidžiami kosminės spinduliuotės.