Šokiruojanti Jungtinių Tautų ataskaita: jau greitai Žemė taps viena didele dykuma?

Nors kai kuriose pasaulio dalyse padažnėjo dramatiškos su vandeniu susijusios nelaimės, tokios kaip potvyniai ir audros, Jungtinių Tautų (JT) mokslininkai įspėjo, kad per pastaruosius dešimtmečius daugiau kaip trys ketvirtadaliai Žemės sausumos nuolatos džiūvo.

Kas teigiama svarbioje JT ataskaitoje?

Remiantis JT Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu (UN Convention to Combat Desertification, UNCCD) svarbia ataskaita, per tris dešimtmečius iki 2020 m., palyginti su ankstesniu 30 metų laikotarpiu, maždaug 77,6 % Žemės sausumos tapo sausesnė.

Per tą patį laikotarpį sausumos išsiplėtė maždaug 4,3 mln. km2 – plotas beveik trečdaliu didesnis nei Indijos, septintos pagal dydį pasaulio valstybės, – ir dabar užima 40,6 % visos Žemės sausumos (išskyrus Antarktidą).

Pastaraisiais dešimtmečiais apie 7,6 % pasaulio žemių – plotas didesnis nei Kanados – peržengė sausringumo slenksčius (t. y. iš ne sausringų žemių perėjo į sausringas arba iš mažiau sausringų žemių į labiau sausringas).

Daugumoje šių vietovių drėgni kraštovaizdžiai virto sausringomis vietovėmis, o tai turi skaudžių pasekmių žemės ūkiui, ekosistemoms ir ten gyvenantiems žmonėms.

Ką prognozuoja mokslininkai?

Tyrime įspėjama, kad jei pasaulis nesugebės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, iki šio amžiaus pabaigos dar 3 proc. pasaulio drėgnų vietovių taps sausringomis.

Prognozuojama, kad pagal didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo scenarijus sausumos plėsis JAV vidurio vakaruose, centrinėje Meksikoje, šiaurės Venesueloje, šiaurės rytų Brazilijoje, pietryčių Argentinoje, visame Viduržemio jūros regione, Juodosios jūros pakrantėje, didelėje pietų Afrikos dalyje ir pietų Australijoje.

„Ši analizė pagaliau išsklaido netikrumą, kuris ilgą laiką lydėjo pasaulines sausėjimo tendencijas. Pirmą kartą sausringumo krizė buvo moksliškai aiškiai užfiksuota ir atskleidė egzistencinę grėsmę, turinčią įtakos milijardams žmonių visame pasaulyje.

Skirtingai nuo sausrų – laikinų mažo kritulių kiekio laikotarpių – sausra yra nuolatinė, nesiliaujanti transformacija. Sausros baigiasi. Tačiau kai klimatas tam tikroje teritorijoje tampa sausesnis, prarandama galimybė grįžti į ankstesnes sąlygas.

Sausesnis klimatas, kuris dabar veikia didžiulius plotus visame pasaulyje, nebegrįš į buvusį, ir šie pokyčiai iš naujo apibrėžia gyvenimą Žemėje.“ – teigia Ibrahimas Thiaw, UNCCD vykdomasis sekretorius.

JT ataskaitoje taip pat nurodoma, kad pagrindinis šio pokyčio veiksnys yra žmogaus sukelta klimato kaita.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos gaminant elektrą, transportuojant, pramonėje ir keičiant žemės naudojimą, šildo planetą, o kita žmogaus veikla šildo planetą ir daro poveikį krituliams, garavimui ir augalams, sudarydama sąlygas, dėl kurių didėja sausringumas.

Pasaulinio sausringumo indeksas stebi šias sąlygas ir rodo, kad per dešimtmečius jos labai pasikeitė.

Kokie pasaulio taškai buvo paveikti labiausiai?

Sausėjimo tendencija ypač paveikė beveik visą Europą (95,9 % jos teritorijos), dalį vakarinės JAV dalies, Braziliją, dalį Azijos (ypač rytinę Aziją) ir centrinę Afriką.

• Vakarų Jungtinių Valstijų ir Brazilijos dalys: Didelės sausėjimo tendencijos, o vandens trūkumas ir miškų gaisrai tampa nuolatiniais pavojais.
• Viduržemio jūros regionas ir Pietų Europa: Šių vietovių, kadaise laikytųsi žemės ūkio duona, laukia sunki ateitis, nes pusiau sausringos sąlygos plečiasi.
• Centrinė Afrika ir dalis Azijos: Šiose biologiškai labai įvairiose vietovėse vyksta ekosistemų degradacija ir dykumėjimas, keliantis pavojų daugybei rūšių.

Priešingai, mažiau nei ketvirtadalis planetos sausumos (22,4 %) patyrė drėgnesnes sąlygas, o drėgmės šiek tiek padaugėjo centrinėse JAV teritorijose, Angolos Atlanto vandenyno pakrantėje ir kai kuriose Pietryčių Azijos dalyse.

Vis dėlto bendra tendencija aiški: sausringos teritorijos plečiasi, o dėl to ekosistemos ir visuomenės patiria gyvybei pavojingą sausros poveikį.

Ataskaitoje Pietų Sudanas ir Tanzanija įvardijamos kaip šalys, kuriose didžiausias procentas žemės pereina į sausringas žemes, o Kinija – kaip šalis, kurios bendras plotas iš ne sausringų žemių pereina į sausringas.

2,3 mlrd. žmonių, t. y. daugiau nei 25 proc. pasaulio gyventojų, gyvenančių besiplečiančiose sausringose žemėse, reikia ilgalaikių, prisitaikančių sprendimų.

Su sausringumu susijusi žemės degradacija, vadinamoji dykumėjimas, kelia didžiulę grėsmę žmonių gerovei ir ekologiniam stabilumui.

Kadangi planeta ir toliau šyla, ataskaitoje prognozuojama, kad pagal blogiausią scenarijų iki šimtmečio pabaigos sausumose gali gyventi iki 5 mlrd. žmonių, kurie susidurs su išsekusiu dirvožemiu, mažėjančiais vandens ištekliais ir kadaise klestėjusių ekosistemų mažėjimu ar žlugimu.

Priverstinė migracija yra vienas iš labiausiai matomų sausros padarinių. Kai žemė tampa netinkama gyventi, šeimos ir ištisos bendruomenės, susiduriančios su vandens trūkumu ir žemės ūkio žlugimu, dažnai neturi kito pasirinkimo, kaip tik palikti savo namus, o tai sukelia socialinių ir politinių problemų visame pasaulyje.

Nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos ir Pietų Azijos milijonai žmonių jau iškeliavo – ši tendencija ateinančiais dešimtmečiais dar labiau sustiprės.

Ataskaita žymi lūžio tašką

Ataskaitoje teigiama, kad didėjančio sausringumo poveikis yra daugialypis, paliečiantis beveik visus gyvenimo ir visuomenės aspektus.

Mokslininkai įspėja, kad iki šio šimtmečio pabaigos penktadalyje visos žemės gali įvykti staigūs ekosistemų pokyčiai dėl didėjančio sausringumo, kurie gali sukelti dramatiškus pokyčius (pvz., miškų virtimą pievomis ir kitus pokyčius) ir lemti daugelio pasaulio augalų, gyvūnų ir kitų gyvų organizmų išnykimą.

JT mokslininkai pažymi, kad daugelį metų dokumentuoti sausringumo didėjimą buvo sunku.

Analizė buvo sudėtinga dėl ilgalaikio pobūdžio ir sudėtingos tokių veiksnių, kaip kritulių kiekis, garavimas ir augalų transpiracija, sąveikos. Pirmųjų tyrimų rezultatai buvo prieštaringi, o jiems neretai kišo koją mokslinis atsargumas.

Naujoji ataskaita žymi posūkį, nes joje, pasitelkus pažangius klimato modelius ir standartizuotas metodikas, pateikiamas galutinis pasaulinių sausėjimo tendencijų įvertinimas, patvirtinantis spartų sausringumo didėjimą ir kartu pateikiantis svarbių įžvalgų apie jį lemiančius veiksnius ir galimą ateities trajektoriją.