NASA mokslininkai atrado Žemės atmosferą gaubiantį elektrinį lauką, kuris yra toks pat svarbus kaip ir gravitacija, ir netgi gali suteikti informacijos apie galimą gyvybę kitose planetose.
Svarbus atradimas
NASA mokslininkų komanda pirmą kartą aptiko dvipolį elektrinį lauką naudodama suborbitinę raketą 240 kilometrų virš Žemės atmosferos.
Ambipolinis elektrinis laukas yra „silpnas, visą planetą apimantis elektrinis laukas, toks pat svarbus kaip Žemės gravitacijos ir magnetinis laukai“, kuris pakelia dangų ir yra atsakingas už poliarinius vėjus, teigė NASA.
Nors teorijų apie jo egzistavimą būta jau 60 metų, misijos metu jis buvo patvirtintas pirmą kartą, sakoma agentūros išvadose, paskelbtose žurnale „Nature“. Dabar jis padės mokslininkams daugiau sužinoti apie gyvybę Žemėje, o galbūt ir už jos ribų.
„Supratę sudėtingą mūsų planetos atmosferos judėjimą ir evoliuciją, galėsime ne tik sužinoti Žemės istoriją, bet ir įminti kitų planetų paslaptis bei nustatyti, kurios iš jų gali būti palankios gyvybei“, – sakė NASA.
Šis svarbus mokslo laimėjimas patvirtino, kad mūsų planetą supa trys elektriniai laukai: gravitacijos, magnetinis laukas – saugantis Žemę nuo kosminės spinduliuotės – ir ambipolinis elektrinis laukas.
Pirmą kartą elektrinis laukas paminėtas prieš 60 metų
Pirmą kartą mokslininkai apie elektrinį lauką teoriškai užsiminė daugiau nei prieš 60 metų, kai virš Žemės ašigalių skridę kosminiai aparatai ėmė fiksuoti „dalelių srautą, tekantį iš mūsų atmosferos į kosmosą“, teigia NASA.
Kažkas turėjo traukti šias daleles iš atmosferos, tačiau dėl technologijų trūkumų mokslininkai negalėjo patvirtinti šios teorijos.
2016 m. G. Kolinsonas ir jo komanda išrado naują prietaisą, kuris, jų manymu, galėtų išmatuoti Žemės ambipolinį lauką – suborbitinę raketą, kurią jie pavadino „Endurance“.
„Ten turi slypėti kažkokia nematoma jėga, atsakinga už šį nutekėjimą, bet mes niekada negalėjome jos išmatuoti, nes neturėjome technologijos“, – aiškino Kolinsonas.
Jie paleido raketą į dvipolį elektrinį lauką Ny-Alesunde, Svalbarde, Norvegijoje, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.
„Svalbardas yra vienintelis pasaulyje raketų poligonas, kur galima skristi per poliarinį vėją ir atlikti mums reikalingus matavimus“, – sakė Siuzė Imber, Lesterio universiteto kosmoso fizikė.
Raketa „Endurance“, pavadinta laivo, kuriuo 1914 m. Ernestas Šekletonas leidosi į kelionę į Antarktidą, vardu, buvo paleista ir 2022 m. gegužės 11 d. pasiekė 768 kilometrų aukštį.
Lauką buvo sudėtinga aptikti, nes jis yra silpnas, sukuria tik 0,55 volto.
„Pusė volto yra beveik niekas – jis stiprus tik tiek, kiek laikrodžio baterija. Tačiau tai kaip tik toks kiekis, kuris gali paaiškinti poliarinį vėją. Nepaisant to, kad jis yra silpnas, jis yra nepaprastai svarbus, jis neutralizuoja gravitaciją ir kelia dangų aukštyn, – aiškino Kolinsonas.
Ką atskleidė naujasis atradimas?
Komandos atradimas atskleidė, kad vandenilio jonus, vyraujančias poliarinio vėjo daleles, veikia šio lauko išorinė jėga, kuri yra stulbinamai 10,6 karto stipresnė už gravitaciją.
„To daugiau nei pakanka gravitacijai pasipriešinti, tiesą sakant, to pakanka, kad jie viršgarsiniu greičiu pakiltų į kosmosą“, – sakė Aleksas Gloceris, NASA Goddardo projekto „Endurance“ mokslininkas.
Kolinsonas paaiškino, kad dvipolis elektrinis laukas yra „konvejeris, keliantis atmosferą į kosmosą“, kuris kartu su gravitacija ir magnetiniu lauku galėjo prisidėti prie mūsų atmosferos evoliucijos.
„Šis laukas yra labai svarbus norint suprasti, kaip veikia mūsų planeta. Jis čia buvo nuo pat pradžių, kartu su gravitacija ir magnetizmu. Nuo pat pradžių jis išnešdavo daleles į kosmosą ir ištempdavo dangų aukštyn“, – dalijosi mintimis pagrindinis tyrėjas.
Kolinsonas ir jo komanda mano, kad bet kuri planeta, turinti atmosferą, greičiausiai turės dvipolį lauką.
„Dabar, kai pagaliau jį išmatavome, galime pradėti mokytis, kaip jis laikui bėgant formavo mūsų planetą ir kitas.“ – teigė Kolinsonas.
Taip patskaitykite
