Antrojo pasaulinio karo metu priešą apgaudinėjo pripučiamais tankais: vokiečiai turėjo patikėti netikra kariuomene

Sekite TechNaujienos Google

Antrajame pasauliniame kare Sąjungininkai statė netikrus tankus, kūrė išgalvotas karines dalis ir siuntė specialiai parengtus radijo pranešimus, kad Vokietijos kariuomenė nesuprastų, kur vyks lemiamas puolimas. Kai kurie maketai iš tolo buvo panašūs į tikrą sunkiąją techniką, nors juos buvo galima palyginti lengvai pervežti ir įrengti.

Šie metodai buvo ypač svarbūs prieš 1944 metų išsilaipinimą Normandijoje. Sąjungininkams reikėjo paslėpti tikrąsias desanto vietas ir laiką, todėl jie stengėsi įtikinti vokiečius, kad pagrindinis puolimas bus nukreiptas į Pa de Kalė ruožą – geografiškai arčiausią kelią iš Didžiosios Britanijos.

Pagal Imperial War Museums istorinę medžiagą, apgaulė apėmė ne vien maketus, bet ir sudėtingą pranešimų, agentų bei kariuomenės judėjimo imitavimo sistemą. Pripučiami tankai buvo tik viena šios platesnės operacijos dalis.

Kitos dabartinės oro gynybos technologijų istorijos primena, kokie skirtingi gali būti tikro ir imituoto taikinio aptikimo metodai.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 13 minučių

„Anthropic“ septynių įkūrėjų turtas viršijo po 13 mlrd. dolerių: IPO atskleidė dar netikėtesnį planą

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

Aliaskoje kilo mirtina epidemija, tačiau vaistus pristatė šunys: neįtikėtina 1 000 kilometrų gelbėjimo operacija

4 min. skaitymo • prieš 29 minutės

Du laivai susidūrė uoste – po akimirkos įvyko vienas didžiausių nebranduolinių sprogimų istorijoje

Visi naujausi straipsniai →

Kaip veikia kariuomenė, kurios iš tiesų nėra

Iš oro stebint karinę bazę sunku įvertinti, ar po maskavimo tinklu stovi tikras tankas, ar jo lengva konstrukcija. Dar sunkiau tada, kai greta matomi tariami sunkvežimiai, kelių pėdsakai, palapinės ir veiklos požymiai. Sąjungininkai būtent tokį visumos įspūdį ir siekė sukurti.

Netikri daliniai buvo papildyti fiktyviais radijo tinklais. Operatoriai imituodavo įprastą štabų komunikaciją ir logistikos užduotis, kad priešo žvalgyba galėtų perimti tai, kas atrodė kaip autentiški kariuomenės pranešimai. Jei visos detalės sutapdavo, apgaulė tapdavo daug įtikinamesnė.

Vokiečių žvalgybai buvo svarbi ir generolo George’o Pattono reputacija. Jis buvo siejamas su tariama didele Sąjungininkų pajėgų grupe Pietryčių Anglijoje, kuri esą rengėsi pulti kitoje Lamanšo vietoje. Toks lyderio pasirinkimas padėjo netikros kariuomenės įvaizdžiui.

Fotografijose išlikę maketai gali atrodyti juokingi, tačiau jų paskirtis nebuvo atlaikyti tiesioginį priešo patikrinimą iš kelių metrų. Jie turėjo būti matomi iš tolo, per žvalgybos nuotraukas ar riboto patikimumo šaltinius. Tokiai užduočiai pakakdavo tinkamos formos, mastelio ir konteksto.

Netikrų pajėgų istorija turi ryšį su šiuolaikiniais satelitais ir bepiločiais orlaiviais. Kuo tobulesnė stebėjimo įranga, tuo daugiau detalių apgaulės kūrėjai turi atkurti. Vien forma nepakanka, jei priešininkas gali matyti temperatūrą, judėjimą arba ryšio signalus. Kita vertus, modernūs stebėtojai taip pat veikia esant informacijos pertekliui, todėl koordinuotos klaidinančios detalės vis dar gali priversti juos eikvoti išteklius. Antrojo pasaulinio karo patirtis rodo, kad netikri tankai veikė geriausiai ne izoliuotai, o kaip įtikinamos didesnės istorijos elementas. Tokių operacijų vertė matuojama ne tuo, kiek maketų pastatyta, bet tuo, kiek laiko ir pajėgų priešininkas nukreipė nuo tikrojo taikinio.

Viena priežasčių, dėl kurių šis karo epizodas atrodo toks keistas, – didžiulis kontrastas tarp netikro objekto ir jo paskirties. Tankas paprastai siejamas su plieniniais šarvais, varikliu ir ginkluote, tačiau apgaulės užduočiai visų šių elementų nereikėjo. Reikėjo tinkamos formos ir įtikinamo konteksto. Jei žvalgybos nuotrauka rodydavo tariamą tankų dalinį, sprendimą priimantis karininkas galėdavo planuoti atsaką remdamasis klaidingu pajėgų dydžiu. Tokių metodų reikšmę lengva pervertinti, todėl būtina prisiminti, kad Normandijos invazija priklausė nuo milžiniškos tikrų karių, laivų ir lėktuvų koordinacijos. Apgaulė buvo pagalbinė priemonė, o ne visos operacijos pakaitalas. Šiuolaikinio karo ryšio technologijų tema rodo, kiek nuo tų laikų pasikeitė priemonės, tačiau klaidinančios informacijos svarba neišnyko.

Ar pripučiami tankai iš tiesų pakeitė karo eigą?

Normandijos operacija prasidėjo 1944 metų birželio 6 dieną. Vokiečių vadovybė ne iš karto atsisakė minties, kad dar laukia didesnis smūgis Pa de Kalė regione. Tokį neapibrėžtumą palaikė keli tarpusavyje derinti apgaulės būdai, tačiau vien pripučiamų tankų poveikio atskirai išmatuoti neįmanoma.

Svarbiausia detalė – technologijų ir psichologijos derinys. Net ir silpnas įrodymas gali atrodyti patikimas, jei jis atitinka jau turimą priešo hipotezę. Būtent todėl žvalgybos operacijose kuriamas ne vienas įrodymas, o visa tariamai nepriklausomų požymių sistema.

Ši istorija netikėtai primena dabartines karines apgaules, kuriose naudojami fiktyvūs radarų taikiniai, šiluminio signalo imitatoriai ir netikri radijo siųstuvai. Keičiasi priemonės, tačiau išlieka tikslas priversti priešininką eikvoti laiką ir išteklius neteisingai informacijai tikrinti.

Todėl istorinis tanko maketo vaizdas turi daug didesnę reikšmę, negu galima spręsti iš juokingos išvaizdos. Jis reprezentuoja strategiją, kurioje nebrangus daiktas, tinkamu metu parodytas tinkamam stebėtojui, gali prisidėti prie daug didesnės karinės operacijos.