Olimpinį maratoną laimėjo sportininkas, kuriam davė žiurkių nuodų ir brendžio

Sekite TechNaujienos Google

1904 metų Sent Luiso olimpinis maratonas iki šiol laikomas vienomis keisčiausių sporto varžybų istorijoje. Nugalėtojas Thomasas Hicksas finišavo beveik netekęs jėgų, o jo pagalbininkai trasoje davė jam strichnino – nuodingos medžiagos, anksčiau mažomis dozėmis naudotos kaip stimuliantas. Kartu sportininkas gavo kiaušinių baltymų ir alkoholio. Šiandien toks elgesys būtų neįsivaizduojamas ir medicinos požiūriu pavojingas.

Varžybos vyko karštą 1904 metų rugpjūčio 30 dieną. Trasa buvo dulkėta, nelygi, dalyvius lydėjo automobiliai, keliantys papildomus dulkių debesis. Vandens punktų buvo labai mažai, o dalis organizatorių anuomet tikėjo, kad ištvermę galima bandyti tyrinėti ribojant skysčių vartojimą.

Neįprastą nugalėtojo istoriją išsamiai aprašo Olimpinio muziejaus parengta apžvalga. Joje nurodoma, kad likus maždaug septyniems kilometrams Hicksui buvo duota strichnino su kiaušinių baltymais, o vėliau – dar viena dozė ir konjakas. Finišavus jam prireikė medikų pagalbos.

Strichninas žinomas kaip stipriai toksiška medžiaga. Jo poveikis nervų sistemai gali sukelti pavojingus traukulius ir kitas gyvybei grėsmingas reakcijas. XX amžiaus pradžioje požiūris į sporto stimuliantus buvo visai kitoks nei dabar. Ši istorija rodo, kiek per daugiau nei šimtmetį pasikeitė sporto medicina ir dopingo kontrolė.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

JAV bombonešis 1958 metais pametė branduolinę bombą: ji taip ir nebuvo surasta

4 min. skaitymo • prieš 2 val

JAV kariuomenė 1942 metais apšaudė Los Andželo dangų: priešų taip ir nerado

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Australijos kariuomenė 1932 metais kariavo su paukščiais: operacija virto neįtikėtinu fiasko

Visi naujausi straipsniai →

Varžybose buvo ir netikras nugalėtojas

Dar daugiau sumaišties sukėlė kitas bėgikas Fredas Lorzas. Jis dalį distancijos įveikė automobiliu, o paskui pasirodė finiše ir buvo pasveikintas kaip pirmasis. Paaiškėjus, kas nutiko, Lorzas buvo diskvalifikuotas, o teisėtu nugalėtoju pripažintas Hicksas.

Šis incidentas kartais supaprastinamas kaip sąmoninga didžiulė sportinė apgaulė. Tačiau istoriniai šaltiniai pateikia ir Lorzo aiškinimą, kad tai buvęs pokštas. Organizatoriams toks paaiškinimas nebuvo priimtinas. Dėl to istorija tapo viena ryškiausių ankstyvojo olimpinio sporto taisyklių problemų.

Į finalinį rezultatų sąrašą patekę sportininkai susidūrė su tokio masto sunkumais, kad pati maratono kokybė šiandienos standartais atrodytų nepriimtina. Dehidratacija, karštis ir menka pagalba kelyje didino sveikatos riziką. Ne vienas bėgikas buvo priverstas nutraukti kovą.

Šios istorijos kontekste mūsų portale taip pat aptarti Baikonūro raketos katastrofos istoriniai dokumentai bei ankstyvųjų kosmoso technologijų rizikingi bandymai. Tai kiti įvykiai, bet juos sieja klausimas, kaip laikui bėgant keitėsi techninio saugumo vertinimas.

Šiuolaikiniam skaitytojui gali pasirodyti keista, kad sportininkai dalyvavo varžybose tokiomis sąlygomis, tačiau tarptautinis sportas tuo metu dar tik formavo bendrus standartus. Skirtingos valstybės turėjo nevienodą supratimą apie treniruotes, mediciną ir dopingo poveikį. Dėl to 1904 metų maratono faktai svarbūs ne vien kaip keistenybė, bet ir kaip priminimas, kad šiandieninės taisyklės atsirado per ilgą bandymų, klaidų ir mokslinių tyrimų laikotarpį.

Hickso pergalės rezultatas buvo 3 valandos 28 minutės ir 53 sekundės. Tai neleidžia tiesiogiai palyginti jo su šiuolaikiniais pasaulio rekordininkais: trasa, organizavimas, temperatūra ir medicininės sąlygos buvo kitokios. Sportininkas finišavo visiškai išsekęs, o medikų įsikišimas buvo būtinas. Istorija ypač ryškiai atskleidžia skirtumą tarp anuomet aukštinto ištvermės idealo ir dabartinio sportininko sveikatos apsaugos principo.

Kaip toks maratonas pakeitė sporto supratimą

Šiandien sporto renginiuose taikomi hidracijai, trasų saugumui, medicininei priežiūrai ir dopingo kontrolei skirti standartai. Jie padeda sumažinti riziką, tačiau nereiškia, kad ištvermės varžybose pavojai visiškai išnyko. 1904 metų atvejis parodo, kodėl tokios taisyklės apskritai atsirado.

Hicksui išliko aukso medalis, nors jo pergalės aplinkybės šiandien keltų rimtų antidopingo klausimų. Vertinant istorinę sporto situaciją svarbu nepamiršti, kad šiuolaikinės draudžiamų medžiagų taisyklės tuo metu dar neegzistavo. Tačiau medicininė medžiagos grėsmė nuo to netampa mažesnė.

Archyvinėse fotografijose matomas po finišo ilsintis sportininkas suteikia istorijai tikroviškumo. Vis dėlto nereikėtų jo nuovargio aiškinti vien konkrečia medžiaga: ekstremalus karštis, trasa ir skysčių trūkumas taip pat buvo kritiniai veiksniai. Būtent ši daugybės aplinkybių kombinacija daro maratoną tokiu neįprastu sporto istorijos epizodu.