Skip to content
Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai

DI sukurta iliustracija.

Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai

Duomenų centro gali nesimatyti nei pro langą, nei savo miesto žemėlapyje, tačiau jam reikalinga elektra gali prisidėti prie oro taršos jūsų regione. Lapkričio 19 d. MIT paskelbtas tyrimas JAV duomenų centrų elektros poreikį 2023 metais susiejo su maždaug 650 ankstyvų mirčių dėl papildomos oro taršos. Tai kompiuterinio modelio įvertis, o ne individualiai nustatytų mirties atvejų sąrašas.

REKLAMA

Tyrėjai nagrinėjo grandinę nuo papildomo elektros vartojimo iki elektrinių išmetamų teršalų ir jų poveikio žmonėms. Svarbiausia išvada – poveikio vieta nebūtinai sutampa su serverių pastato vieta. Elektros gamyba, jos perdavimas ir teršalų judėjimas atmosferoje sujungia skirtingus regionus.

Žurnale „Environmental Research Letters“ pristatytame darbe bendradarbiavo MIT, Kalifornijos universiteto Irvine ir Jeilio universiteto mokslininkai. Tarp autorių – Yuangas Chenas ir Noelle Selin. Analizė apima visų nagrinėtų duomenų centrų elektros poreikį, todėl jos rezultato negalima priskirti vien „ChatGPT“, vienai bendrovei ar vien generatyviniam dirbtiniam intelektui.

Taršos šaltinis gali būti visai kitur

Tyrime modeliuota, kaip elektros gamintojai reaguoja į papildomą paklausą skirtingomis valandomis, o vėliau – kaip teršalai susidaro ir plinta ore. Sveikatos poveikis apskaičiuotas remiantis epidemiologinių tyrimų ryšiais. Tokia metodika leidžia vertinti bendrą populiacijos riziką, tačiau nepasako, kad konkretaus žmogaus liga kilo nuo konkretaus duomenų centro.

REKLAMA

Serveris pats nedegina anglies vien todėl, kad atlieka skaičiavimą. Jeigu papildomą jo elektros poreikį padengia iškastinį kurą naudojanti elektrinė, emisijos atsiranda elektrinėje. Norint įvertinti šį poveikį, vien serverinės energinio efektyvumo rodiklio nepakanka: reikia žinoti ir elektros gamybos sudėtį bei jos pokyčius.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra aiškina, kad kietosios dalelės į orą patenka skirtingais būdais. Dalis išmetamos tiesiogiai, o dalis susidaro atmosferoje vykstant cheminėms reakcijoms. Tarp šiose reakcijose dalyvaujančių medžiagų yra sieros dioksidas ir azoto oksidai, kuriuos gali išskirti elektrinės, pramonė ir transportas.

PM2,5 žymimos smulkios įkvepiamos dalelės, kurių skersmuo paprastai neviršija 2,5 mikrometro. Jos yra daug mažesnės už žmogaus plauko storį ir gali patekti giliai į kvėpavimo takus. Būtent todėl oro taršos vertinimas negali apsiriboti tuo, ar šalia pastato matomas dūmų kamuolys.

REKLAMA

Matoma migla taip pat nėra patikimas visų teršalų matuoklis. Vietovė gali atrodyti švari, nors smulkiųjų dalelių koncentraciją reikėtų tikrinti matavimo priemonėmis. Kita vertus, vien nuotraukoje matomi elektrinės garai dar neleidžia apskaičiuoti konkrečios taršos ar sveikatos poveikio. Iliustracija nepakeičia emisijų ir oro kokybės duomenų.

2023 metų elektros poreikis nėra šiandienos prognozė

Tyrimo mastą padeda suprasti Lawrence’o Berkeley nacionalinės laboratorijos ankstesnė ataskaita. Joje apskaičiuota, kad 2023 m. JAV duomenų centrai suvartojo 176 teravatvalandes elektros – apie 4,4 proc. viso šalies elektros suvartojimo. Kalbama apie elektrą, o ne apie visą šalies energijos, įskaitant transporto degalus, poreikį.

Laboratorijos ataskaitoje vertinami serveriai, duomenų saugojimas, ryšio įranga ir centrų infrastruktūra. Skaičiavimo apkrova nėra vienintelis vartotojas: energijos reikia ir aušinimui bei kitoms pagalbinėms sistemoms. Dėl to efektyvesnis lustas ir efektyvesnis visas pastatas yra susiję, bet skirtingi inžineriniai tikslai.

Minėtoje ataskaitoje pateikiami ir būsimo vartojimo scenarijai, tačiau jie nėra faktinis išmatuotas ateities rezultatas. Lyginant juos su naujuoju sveikatos tyrimu būtina išlaikyti metų ir prielaidų atitikimą. Negalima automatiškai dauginti 650 įverčio pagal vieną numatomo elektros vartojimo augimo procentą, nes tuo metu gali keistis ir gamybos šaltiniai.

Duomenų centrų plėtros mastą anksčiau aptarėme rašydami apie JAV pradėtų statybų tempo pokyčius. Statomas pajėgumas ir realiai suvartota energija nėra tas pats rodiklis. Projektas gali būti paskelbtas, statomas arba jau veikti, o šių būsenų sumaišymas iškreiptų ir jo aplinkos poveikio vertinimą.

Lietuvai šio JAV skaičiaus tiesiogiai taikyti negalima. Tam reikėtų vietinio elektros gamybos ir importo modelio, faktinių emisijų, meteorologinių sąlygų bei gyventojų poveikio vertinimo. Praktinis tyrimo keliamas klausimas platesnis: planuojant naują elektros vartotoją, jo poveikio ribos gali būti gerokai didesnės už sklypo ribas.

Todėl svarbi ir laiko dimensija: ta pati papildoma elektros apkrova skirtingomis valandomis gali tekti skirtingai gamybos struktūrai. Tyrimo pasirinktas valandinis modelis leidžia šį ryšį nagrinėti smulkiau nei vien metinė vartojimo suma.

MIT komanda ateityje ketina atskirai tirti pačiuose duomenų centrų kompleksuose įrengiamos elektros gamybos poveikį ir galimybę lanksčiau keisti skaičiavimo apkrovas. Dabartinis darbas šių būsimų scenarijų rezultatų dar nepateikia. Jo pagrindas lieka 2023 m. JAV elektros sistemos analizė.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.