DI sukurta iliustracija.
„Swedbank“ skolina 50 mln. eurų „Norvelitos“ sandoriui: kuriama Baltijos žuvies grupė
„Swedbank“ suteikė 50 mln. eurų finansavimą „Nordian Group“, o lėšos bus panaudotos „Norvelitos“ grupės įsigijimui. Bankas apie sandorį pranešė lapkričio 20 d. Pirkimą vykdo „INVL Asset Management“ valdomas 410 mln. eurų dydžio fondas „INVL Private Equity Fund II“.
Sandorio tikslas – sujungti skirtingose žuvies ir jūros gėrybių rinkos dalyse veikiančias įmones. „Norvelita“ yra viena didesnių Lietuvos žuvies produktų gamintojų, daugiausia rūkanti ir sūdanti lašišas bei didelę produkcijos dalį eksportuojanti į Vakarų Europą. „Nordian Group“ orientuojasi į didmeninę prekybą ir tiekimą Baltijos bei kitose Europos rinkose.
Kodėl pirkėjas jungia gamybą su prekyba
Vertikalesnė grupė gali geriau planuoti žaliavų pirkimą, gamybą ir pardavimą. Gamintojas gauna platesnį klientų tinklą, o prekybos bendrovė – didesnę kontrolę produkto kokybei, kiekiui ir pristatymo terminams. Fondas teigia, kad apjungtas verslas galės geografiškai plėstis ir svarstyti naujus įsigijimus.
Tačiau integracija nėra automatinis efektyvumas. Reikės suderinti informacines sistemas, finansų kontrolę, tiekimo sutartis ir dviejų įmonių kultūrą. Žuvies sektoriuje papildomą riziką kelia žaliavų kainos, valiutų svyravimai, energetika, šaldymo logistika ir maisto saugos reikalavimai. Didelis finansavimas padeda užbaigti sandorį, bet nepašalina šių operacinių iššūkių.
Ką reiškia 50 mln. eurų paskola
Bankas neatskleidė visos sandorio vertės, paskolos termino, palūkanų ar nuosavo kapitalo dalies, todėl iš 50 mln. eurų negalima apskaičiuoti nei įmonės kainos, nei pirkėjo finansinio sverto. Viešai žinoma tik tai, kad finansavimas skirtas įsigijimui. Vertinant sandorį svarbu nepainioti paskolos sumos su įsigyjamos grupės verte.
„INVL Private Equity Fund II“ tarp investuotojų turi ir Europos investicijų fondą. Privataus kapitalo fondai paprastai siekia per kelerius metus padidinti bendrovės vertę ir vėliau parduoti savo dalį. Todėl artimiausi rodikliai bus pajamų augimas, eksporto geografija, pelningumas, gamybos investicijos ir galimi papildomi įsigijimai.
50 mln. eurų finansavimas rodo, kad bankas vertina sandorį kaip ilgalaikį pramonės projektą, o ne vien akcijų perleidimą. Žuvies perdirbimo versle didelę reikšmę turi žaliavos tiekimas, šaldymo grandinė, energijos kaina ir eksporto rinkos. Sujungus įmones galima efektyviau planuoti gamybą bei logistiką, tačiau integracija pareikalaus suderinti sistemas, kokybės procedūras ir pardavimo kanalus. Sutaupymas neatsiranda vien pasirašius sutartį.
Darbuotojams ir tiekėjams svarbus klausimas bus, kurios funkcijos liks atskirose įmonėse. Didesnė grupė gali investuoti į įrangą, naujus produktus ir rinkodarą, bet taip pat gali centralizuoti administravimą. Regionuose, kuriuose gamykla yra reikšmingas darbdavys, net maži sprendimai turi platesnį poveikį. Todėl sandorio vertę verta vertinti ne tik pagal apyvartą, bet ir pagal darbo vietas, investicijų planą bei santykį su vietos žvejybos ir logistikos partneriais.
Baltijos žuvies sektorius konkuruoja tarptautinėje rinkoje, kur kainas veikia kvotos, vartotojų įpročiai ir prekybos ribojimai. Didesnė grupė gali geriau paskirstyti riziką tarp produktų bei šalių, tačiau kartu tampa jautresnė valdymo klaidoms viename centre. Bankui svarbūs bus pinigų srautai ir skolos aptarnavimas, o visuomenei – ar konsolidacija kuria didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje. Atsakymą parodys kelių metų rezultatai.
50 mln. eurų finansavimas parodo ne tik banko pasitikėjimą sandoriu, bet ir didelį konsolidacijos mastą regiono maisto pramonėje. Pirkėjui nauda gali atsirasti iš bendrų žaliavų pirkimų, logistikos, eksporto kanalų ir efektyvesnio gamyklų panaudojimo. Tačiau žuvies verslas išlieka jautrus kvotoms, energijos kainoms, žaliavos prieinamumui ir vartotojų paklausai. Todėl svarbu, kokia sandorio dalis finansuojama skola ir kiek atsargos paliekama investicijoms į gamybą. Darbuotojams bei tiekėjams aktualiausias klausimas bus, ar įmonės išlaikys atskiras veiklas, ar pradės jas jungti. Lietuvos rinkai didesnė grupė gali sustiprinti eksportą, tačiau ilgainiui konkurenciją reikėtų vertinti pagal faktinius pokyčius, o ne vien sandorio dydį.
Sandorio užbaigimas dar nėra integracijos pabaiga. Tikrasis rezultatas paaiškės iš eksporto, gamybos apimties ir pelningumo per kelis būsimus ketvirčius.
Technologijų požiūriu įdomiausia bus, ar apjungta grupė investuos į automatizuotą gamybą, atsekamumą ir tiekimo prognozavimą. Maisto sektoriuje skaitmeninės sistemos gali sumažinti nuostolius ir padėti valdyti trumpą produkto galiojimą. Panašų masto bei efektyvumo santykį matome robotizuotoje gamyboje, nors sektoriai skirtingi. Lietuvos verslui sandoris svarbus tuo, kad vietos gamybinė įmonė jungiama su regioniniu platinimu, o DI ir duomenų technologijų plėtra rodo, kaip konkurencinis pranašumas vis dažniau kuriamas ne vien ceche, bet ir planavimo sistemoje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukrainai – du nauji raketiniai kateriai: britai ir norvegai skiria daugiau kaip 100 mln. svarų
2„Gemini“ pradeda valdyti „Mac“: DI pats spaudys mygtukus ir pildys formas
3Droną stabdyti be šūvio: Vokietija ir Nyderlandai užsakė „Knifefish“ sistemas
4„Smart-ID“ prašo PIN, nors niekur nesijungiate: ką daryti ir ko netvirtinti
5Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.