Klaipėdoje kuriama nauja pažangių technologijų infrastruktūra: dėmesys strateginiams sprendimams

Sekite TechNaujienos Google

Klaipėdos universitetas ir Danijos giliųjų technologijų bendrovė „ATLANT 3D“ pradeda bendradarbiavimą, kuris gali tapti vienu reikšmingesnių pažangių technologijų infrastruktūros projektų Vakarų Lietuvoje. Partneriai pasirašė memorandumą dėl bendrų mokslinių tyrimų, technologijų kūrimo ir inovacijų infrastruktūros plėtros, o viena ilgalaikių ambicijų – įvertinti galimybę regione sukurti „A-HUB Lietuva“ inovacijų ekosistemą.

Kaip skelbia Klaipėdos universitetas, partnerystė sujungia universiteto mokslinių tyrimų kompetencijas ir „ATLANT 3D“ programuojamą atomų mastelio gamybos platformą. Tikslas – sutrumpinti kelią nuo laboratorinės idėjos iki realiai išbandomų įrenginių ir technologijų, kurias vėliau būtų galima pritaikyti pramonėje.

Pagal memorandumą abi pusės planuoja vykdyti bendrus tyrimus, kurti prototipus, rengti paraiškas tarptautiniams projektams ir į veiklas įtraukti studentus bei doktorantus. Tai reiškia, kad bendradarbiavimas neapsiribos vien technologijų demonstravimu – numatomas visas kelias nuo naujų medžiagų kūrimo iki jų pritaikymo konkrečiuose įrenginiuose.

Kas būtų „A-HUB Lietuva“?

Viena ambicingiausių partnerystės dalių – galimybė Vakarų Lietuvoje sukurti „A-HUB Lietuva“. Tai dar nėra galutinai patvirtintas statybų ar investicinis projektas, tačiau partneriai oficialiai nurodo, kad tokios ekosistemos sukūrimo galimybė bus vertinama.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 24 sekundės

7 vietos namuose, kur nereikėtų statyti „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus

2 min. skaitymo • prieš 16 minučių

Naujasis „Toyota Hilux 2.8“ hibridas jau pasiekė Lietuvos atstovybes

5 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Ar galima paskambinti 112, jei nėra mobilaus ryšio?

Visi naujausi straipsniai →

„ATLANT 3D“ A-HUB modelį apibūdina kaip bendrą mikro- ir nanotechnologijų tyrimų, kūrimo bei gamybos aplinką. Joje dirbtinis intelektas, atomų mastelio gamyba ir automatizuoti bandymai jungiami į vieną uždarą ciklą. Tokia sistema leidžia greičiau atrasti perspektyvias medžiagas, jas patikrinti, pagaminti prototipus ir įvertinti, ar sprendimą galima perkelti į didesnio masto gamybą.

„ATLANT 3D“ naudoja savo DALP technologiją ir „NANOFABRICATOR“ platformą, leidžiančią medžiagas formuoti itin tiksliai, atominių sluoksnių masteliu. Tokie sprendimai aktualūs pažangiųjų medžiagų, nanoelektronikos, optikos, fotonikos ir jutiklių srityse. Panašių technologijų svarba auga ir kitose Europos valstybėse – anksčiau rašėme apie Estijoje sukurtą išmanų prototipą, galintį aptikti mikroplastiką, kuriame taip pat svarbiausi tampa itin jautrūs jutikliai ir pažangios medžiagos.

Pirmoji kryptis – jūrų ir aplinkos stebėsenos jutikliai

Viena pirmųjų konkrečiai įvardytų bendradarbiavimo krypčių yra pažangių jūrų ir aplinkos stebėsenos jutiklių kūrimas. Klaipėdos universitetas šioje srityje turi jūrų mokslų, okeanografijos, jūrų inžinerijos, chemijos, medžiagotyros ir elektros inžinerijos kompetencijų, todėl naujus sprendimus būtų galima ne tik sukurti laboratorijoje, bet ir išbandyti sudėtingomis realiomis sąlygomis.

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad memorandumas yra tik pradžia, o svarbiausias kitas etapas – paversti bendradarbiavimą konkrečiais projektais, kurie kurtų vertę mokslui, verslui ir visam regionui. „ATLANT 3D“ vadovas dr. Maksym Plakhotnyuk savo ruožtu pažymi, kad Klaipėdos universitetas pasirinktas dėl stiprių jūrinių ir inžinerinių kompetencijų, kurios gerai papildo bendrovės medžiagų kūrimo ir prototipavimo technologijas.

Jeigu „A-HUB Lietuva“ idėja pereitų į įgyvendinimo etapą, Klaipėda galėtų tapti ne tik jūrinių tyrimų, bet ir pažangiosios gamybos bei medžiagų technologijų centru. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai valstybės investuoja į strategiškai svarbias technologijas, pažangią gamybą ir vietinius mokslinių tyrimų pajėgumus. Apie panašų strateginių technologijų vaidmenį Europoje ir NATO TechNaujienos.lt rašė ir anksčiau.

Kol kas svarbiausia detalė – partneriai dar tik pradeda bendrą darbą, todėl „A-HUB Lietuva“ nereikėtų laikyti jau patvirtintu centru. Tačiau pats memorandumas atveria kelią bendriems prototipams, tarptautiniams projektams ir naujai infrastruktūrai, kuri galėtų sutelkti universitetą, technologijų bendroves ir pramonės partnerius vienoje ekosistemoje.