Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
NASA išsprendė Marso mįslę: paaiškėjo, kaip jame susidaro į Žemės pašvaistes panašūs reiškiniai

Žvaigždėtas dangus virš horizonto. Asociatyvi nuotr.

NASA išsprendė Marso mįslę: paaiškėjo, kaip jame susidaro į Žemės pašvaistes panašūs reiškiniai

TRUMPAI

  • • NASA nustatė, kas lemia pašvaisčių susidarymą Marse, nors planeta neturi globalaus magnetinio lauko.
  • • Šis procesas netikėtai pasirodė esantis labai panašus į Žemėje vykstantį mechanizmą.
  • • Šios žinios bus svarbios planuojant būsimas robotines ir pilotuojamas misijas į Marsą.

Nors Marsas neturi tokio magnetinio lauko kaip Žemė, jame vis tiek susidaro pašvaistės. Dabar NASA išsiaiškino, koks procesas lemia šį reiškinį. Tyrėjų teigimu, šis atradimas padeda geriau suprasti Raudonosios planetos atmosferos raidą bei Saulės poveikį jai, o šios žinios bus svarbios planuojant būsimas robotines ir pilotuojamas misijas iš Žemės.

REKLAMA

Kodėl šis reiškinys ilgą laiką glumino mokslininkus?

Marsas nuo Žemės skiriasi vienu esminiu bruožu – jis nebeturi planetą gaubiančio globalaus magnetinio lauko. Dėl šios priežasties ilgą laiką nebuvo aišku, kaip panašūs šviesos reiškiniai apskritai gali susiformuoti planetoje, kurios magnetinė apsauga jau seniai yra išnykusi.

Dabar mokslininkams pavyko nustatyti, kad virš stipriai įmagnetintų Marso plutos regionų vyksta mažesnio masto procesas, labai panašus į Žemėje veikiantį vadinamąjį Dungey ciklą (angl. Dungey cycle). Paprastai tariant, Saulės dalelės ir čia sąveikauja su Marso vietiniais magnetiniais laukais ir sukuria sąlygas susidaryti pašvaistėms. Nors pats mechanizmas netikėtai primena procesą vykstantį Žemėje, Marse jis veikia gerokai mažesniu mastu, nes planeta nebeturi visą ją gaubiančio magnetinio lauko.

REKLAMA
Pirmoji matomos pašvaistės Marse nuotrauka, 2024 m. kovą užfiksuota marsaeigio „Perseverance“ kamera „Mastcam-Z“. Šaltinis: NASA / JPL-Caltech / ASU / MSSS / SSI

Prie šio atradimo svariai prisidėjo NASA zondas „MAVEN“, kuris daugiau nei dešimtmetį tyrė Marso atmosferą ir jos sąveiką su Saulės vėju. Nors 2025 m. gruodį ryšys su erdvėlaiviu buvo prarastas, o šių metų birželį NASA oficialiai paskelbė misijos pabaigą, per jos veiklą surinkti duomenys ir toliau naudojami naujiems moksliniams atradimams.

Kuo atradimas svarbus mums Žemėje?

Naujasis tyrimas leidžia geriau suprasti ne tik pačių pašvaisčių kilmę, bet ir tai, kaip Saulės aktyvumas ilgą laiką veikė Marsą. Mokslininkai jau seniai mano, kad būtent dėl Saulės vėjo planeta per milijardus metų neteko didelės dalies atmosferos ir tapo šalta bei sausa. Todėl kiekvienas naujas atradimas apie šiuos procesus padeda tiksliau atkurti Marso evoliucijos istoriją ir suprasti, kodėl šiandien jis taip smarkiai skiriasi nuo Žemės.

JUMS GALI PATIKTI: NASA paskelbė naują Marso vaizdo įrašą: štai ką užfiksavo pro planetą skriejantis zondas

REKLAMA

Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad geresnis Marso aplinkos pažinimas svarbus planuojant būsimas misijas. Norint saugiai siųsti naujus zondus, astronautus, o ateityje ir kitus žmones būtina kuo tiksliau žinoti, kaip planetą veikia Saulės dalelės ir magnetiniai reiškiniai.

Šis atradimas primena, kad net po dešimtmečius trunkančių Marso tyrimų planeta vis dar slepia paslapčių, galinčių pakeisti mokslininkų supratimą apie jos praeitį ir evoliuciją. Pastarųjų metų atradimai rodo, kad nors žinių apie Raudonąją planetą sparčiai daugėja, mokslininkams vis dar tenka ieškoti atsakymų į daugybę fundamentalių klausimų apie jos geologiją, atmosferą ir galimą praeitį.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!