Nepalo katastrofa: kodėl perspėjimo sistemos nesuveikė, nors upės buvo stebimos

Sekite TechNaujienos Google

Trečiadienį Nepalo ir Kinijos pasienį užklupusi katastrofa iš pirmo žvilgsnio kelia paradoksalų klausimą: kaip tokio masto nelaimė galėjo užklupti žmones beveik be perspėjimo, jei regiono upėse veikė automatinės vandens lygio stebėjimo stotys, o Nepalas turi nacionalinę ankstyvojo perspėjimo sistemą?

Atsakymas slypi ne vien pačių jutiklių darbe. Pirminiai tyrimai rodo, kad katastrofą sukėlė ne įprastas lietaus nulemtas potvynis, kurį galima prognozuoti pagal kritulių ir upių lygio pokyčius, o labai staigus procesas aukštai Himalajuose. „Reuters“ rugpjūčio 27 d. paskelbta palydovinių duomenų analizė rodo, kad netoli Langtang Lirung viršukalnės atitrūko apatinė ledyno dalis. Ledo ir uolienų masė nugarmėjo į slėnį, sukėlė milžinišką nuolaužų srautą ir staigią potvynio bangą.

Kinijos geologų vertinimu, dalis nuolaužų srauto judėjo maždaug 50 metrų per sekundę greičiu. Tarptautinis kalnų tyrimų centras ICIMOD skelbia, kad Bhote Koshi ir Trishuli upių sistemoje vandens, dumblo bei riedulių banga kai kuriose vietose vandens lygį pakėlė maždaug devyniais metrais vos per 30 minučių. Tokio įvykio dinamika visiškai skiriasi nuo lėtai kylančio upės potvynio.

Jutikliai rodė normą – iki akimirkos, kai juos pasiekė katastrofos banga

Vienas ryškiausių sistemos ribotumo pavyzdžių – Syabrubesi vandens lygio stebėjimo stotis. „The Kathmandu Post“ rugpjūčio 27 d. paskelbtoje oficialios techninės ataskaitos apžvalgoje nurodoma, kad 8.40 val. stotis rodė vos 1,62 metro vandens lygį. Perspėjimo riba šioje vietoje buvo 6 metrai, o pavojaus – 9 metrai. Po dešimties minučių stotis nustojo perduoti duomenis.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 1 val

Po audros generatorių pardavimai Lietuvoje šoktelėjo 150 kartų: ar 400 eurų įrenginio pakanka namams?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Prie Žemės artėja geomagnetinė audra: ar šiaurės pašvaistę pamatysime ir Lietuvoje?

7 min. skaitymo • prieš 11 val

7 vietos namuose, kur nereikėtų laikyti „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus

Visi naujausi straipsniai →

Tai nereiškia, kad jos jutikliai „nepastebėjo“ jau vykstančio įprasto potvynio. Greičiau priešingai: banga susiformavo aukščiau, už Nepalo stebėjimo tinklo ribų, ir į šalį įsiveržė taip greitai, kad pirmosios stotys neturėjo pakankamo laiko sukurti išankstinį signalą. Nepalo hidrologų teigimu, nuo Rasuwagadhi pasienio iki Syabrubesi yra apie 14 kilometrų, o potvynio banga šį atstumą įveikė maždaug per dešimt minučių.

Vietos specialistai taip pat patvirtino, kad katastrofa visiškai nušlavė keturias vandens lygio stebėjimo stotis – Rasuwa Bhote Koshi, Syabrubesi, Betrawati ir Malekhu. Tai parodo dar vieną ankstyvojo perspėjimo sistemų silpnybę: ekstremalus įvykis gali ne tik aplenkti perspėjimą, bet ir fiziškai sunaikinti pačią stebėjimo infrastruktūrą.

Nepalo institucijos vis dėlto pradėjo siųsti perspėjimus žemiau esančioms teritorijoms. Oficialioje ataskaitoje nurodoma, kad buvo išsiųsta daugiau kaip 600 tūkst. SMS žinučių Rasuwa, Nuwakot, Dhadingo ir Chitwano rajonų gyventojams. Tačiau aukštutinėje Rasuwa dalyje kritinis laikas jau buvo prarastas – informacija apie didžiulę bangą institucijas pasiekė tik po to, kai ji buvo kirtusi sieną.

Silpniausia grandis buvo ne jutiklis, o informacijos kelias

„Nepal News“ rugpjūčio 27 d. cituojamas šalies Hidrologijos ir meteorologijos departamento specialistas Sauharda Joshi teigia, kad apie į Nepalą įsiveržusį potvynį departamentas sužinojo maždaug 16 minučių po to, kai banga kirto sieną. Pasak jo, ankstesnis pranešimas iš Tibeto pusės būtų suteikęs daugiau laiko žmonėms pasitraukti.

Ši detalė ypač svarbi todėl, kad po panašaus 2025 metų įvykio Nepalas ir Kinija buvo sutarę stiprinti pasienio vandens rizikų duomenų apsikeitimą. Vis dėlto prieš šios savaitės katastrofą laiku perduoto perspėjimo nebuvo. Kinijos ambasada Katmandu savo ruožtu atmetė teiginius, kad Kinija sąmoningai neperdavė turėtos informacijos, ir pabrėžė, kad staigus įvykis padarė žalą abiejose sienos pusėse.

Tai taip pat paaiškina, kodėl net pažangūs potvynių prognozavimo modeliai negali išspręsti visų problemų. „Google“ yra demonstravusi DI sistemą, galinčią kai kuriuos upių potvynius prognozuoti prieš kelias dienas – apie jos veikimą anksčiau rašė ir „TechNaujienos“. Tačiau tokie modeliai geriausiai veikia tada, kai turi meteorologinius, hidrologinius ir istorinius duomenis apie palaipsniui besiformuojantį procesą. Staigus ledyno ir uolienų griuvimas yra visai kitokio pobūdžio pavojus.

Tokiems regionams reikia ne vien daugiau upių matuoklių. Specialistai vis dažniau kalba apie tarpusavyje susietą sistemą, kurioje būtų naudojami palydovų duomenys, aukštikalnių jutikliai, seisminiai matavimai, atsarginiai ryšio kanalai ir svarbiausia – automatinis informacijos apsikeitimas tarp valstybių. Net geriausias jutiklis pasienio upėje suteikia mažai laiko, jei katastrofa jau juda jo link.

Šiuo metu grėsmė regione dar nėra pasibaigusi. Nepalas ir Kinija rugpjūčio 27 d. perspėjo apie naujus vandens telkinius, susiformavusius už nuolaužų užtvankų ir galinčius sukelti antrines potvynio bangas. Dėl to stebėjimo sistemos dabar naudojamos ne tik žalos mastui vertinti, bet ir bandant suteikti tai, ko pirmosios katastrofos metu beveik nebuvo – realų laiko rezervą žmonėms pasitraukti į saugesnes vietas.

Ekstremaliose situacijose svarbu ir tai, ar perspėjimai apskritai pasiekia žmogaus telefoną. Kaip patikrinti pagrindines saugos ir ekstremaliųjų situacijų funkcijas „Android“ bei „iPhone“ įrenginiuose, esame aprašę atskirame „TechNaujienos“ gide.