Paaiškėjo, ko slaptam vizitui į Maskva vyko CŽV vadovas – minima ir Lietuva

Sekite TechNaujienos Google

JAV žiniasklaida skelbia, kad Centrinės žvalgybos valdybos (CIA) direktorius Johnas Ratcliffe’as per šią savaitę vykusį neanonsuotą vizitą Maskvoje Rusijos pareigūnams perdavė perspėjimą neeskaluoti situacijos prieš NATO valstybes, o ypatingas dėmesys esą buvo skirtas Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tačiau pats perspėjimo turinys oficialiai nepatvirtintas, todėl svarbu atskirti tai, kas jau žinoma iš viešų pareigūnų pareiškimų, nuo JAV žiniasklaidos šaltinių pateikiamos informacijos.

Rugpjūčio 26 d. „Politico“, remdamasis dviem su pokalbiais susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad viena pagrindinių J. Ratcliffe’o užduočių Maskvoje buvo perspėti Rusiją dėl galimų eskalacinių veiksmų prieš Baltijos šalis. Panašią informaciją tą pačią dieną paskelbė ir CBS News, nurodęs, kad CIA vadovas Rusijai perdavė perspėjimą nepulti NATO narių. Nei Vašingtonas, nei Maskva viešai nepatvirtino, kad būtent toks buvo oficialus susitikimo tikslas.

Ketvirtadienį atsirado ir daugiau patvirtintų detalių. „Reuters“ rugpjūčio 27 d. pranešė, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR vadovas Sergejus Naryškinas patvirtino susitikęs su J. Ratcliffe’u ir pokalbį pavadino darbiniu. Pasak jo, buvo aptarti jautrūs abiejų žvalgybos tarnybų kompetencijai priklausantys klausimai, tačiau konkretaus turinio jis neatskleidė. Kremlius taip pat patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su CIA direktoriumi nesusitiko, tačiau apie vizito rezultatus buvo informuotas.

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai vizitą apibūdino kaip „pusiau rutinį“. „Reuters“ rugpjūčio 26 d. skelbė, kad paklaustas, ar kelionė buvo susijusi su galimu Rusijos bandymu išmėginti NATO arba su Iranu, D. Trumpas atsakė neigiamai. Tai reiškia, kad šiuo metu egzistuoja dvi informacijos linijos: vieši pareigūnų komentarai, kuriuose pokalbių detalės beveik neatskleidžiamos, ir kelių JAV leidinių šaltiniai, teigiantys, kad Baltijos šalių saugumas buvo viena svarbiausių temų.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 24 sekundės

7 vietos namuose, kur nereikėtų statyti „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus

2 min. skaitymo • prieš 16 minučių

Naujasis „Toyota Hilux 2.8“ hibridas jau pasiekė Lietuvos atstovybes

5 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Ar galima paskambinti 112, jei nėra mobilaus ryšio?

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl JAV pranešimuose išskiriamos Baltijos šalys

„Politico“ šaltinių teigimu, perspėjimas pirmiausia buvo susijęs su galimais Rusijos veiksmais prieš Baltijos valstybes. Kiti JAV leidiniai rašo apie žvalgybos vertinimus, pagal kuriuos Maskva ateityje galėtų mėginti ribotu veiksmu patikrinti NATO ryžtą. Tarp viešai aptariamų scenarijų minimos kibernetinės operacijos, nedidelio masto pasienio provokacijos ar kiti veiksmai, kurie būtų gerokai žemiau plataus masto invazijos slenksčio. Vis dėlto viešai nėra pateikta įrodymų, kad Rusija būtų priėmusi sprendimą pulti Lietuvą ar kitą Baltijos valstybę, todėl šių pranešimų nereikėtų interpretuoti kaip neišvengiamos atakos prognozės.

Tačiau platesnis saugumo kontekstas rodo, kodėl tokie scenarijai Vašingtone vertinami rimtai. Vos prieš kelias dienas „TechNaujienos.lt“ rašė, kad Maskvos atstovai perspėjo apie galimas atakas prieš Jungtinėje Karalystėje Ukrainai dronus gaminančias įmones. Tame pareiškime buvo minima ne tik tiesioginė karinė jėga, bet ir kibernetinės bei kitos priemonės, kurių kilmę būtų sunkiau greitai nustatyti. Būtent toks neapibrėžtumas – sabotažas, kibernetinės operacijos, navigacijos trikdymas ar nepažymėtų veikėjų naudojimas – ir sudaro vadinamosios pilkosios zonos grėsmių esmę.

NATO tuo pat metu sparčiai stiprina rytinio flango technologinę gynybą. Mūsų anksčiau skelbtoje NATO priešdroninių pajėgumų apžvalgoje nagrinėjome Aljanso planą per artimiausius penkerius metus skirti daugiau kaip 40 mlrd. JAV dolerių kovos su dronais sistemoms ir smarkiai didinti operatorių rengimą. Baltijos regione jau veikia bepiločių sistemų bandymų infrastruktūra, o Lietuva yra fiksavusi reikšmingą Rusijos GPS signalų trikdymo bei klastojimo šaltinių augimą. Tai nėra įrodymas apie rengiamą puolimą, bet parodo, kad technologinio spaudimo aplinka regione jau pasikeitė.

Lietuva spaudžiama ne tik karinėmis priemonėmis

Baltijos šalių saugumo klausimas turi ir informacinį sluoksnį. „Debunk.org“ analizė, apie kurią neseniai rašė „TechNaujienos.lt“, parodė, kad Kremliui palankioje žiniasklaidoje Lietuva vienu metu gali būti vaizduojama ir kaip nereikšminga „nykštukė“, ir kaip pavojinga NATO provokatorė. Tame pačiame tyrime analizuoti ir dronų incidentai Europoje, kurių atsakomybę propagandiniai kanalai mėgino perkelti Ukrainai ar NATO arba apskritai ginčijo pačių incidentų tikrumą.

Istoriniai argumentai taip pat naudojami dabartinei saugumo politikai aiškinti. Kitame mūsų publikuotame „Debunk.org“ tyrime buvo nagrinėjama, kaip Rusijos informacinėje erdvėje menkinama Molotovo–Ribbentropo pakto reikšmė ir keičiama SSRS vaidmens Antrojo pasaulinio karo pradžioje interpretacija. Analitikai pabrėžė, kad tokie naratyvai vis dažniau susiejami su šiandienos Rusijos argumentais apie buferines zonas, Vakarų grėsmę ir teisę į strateginę įtakos erdvę – temas, kurios Baltijos valstybėms turi tiesioginę istorinę reikšmę.

Prie bendro eskalacijos fono prisideda ir karas Ukrainoje. Rugpjūtį rašėme apie Volodymyro Zelenskio perspėjimą Maskvai, kad Kyjivas yra išstudijavęs Rusijos logistikos silpnąsias vietas ir gali tęsti tolimojo nuotolio smūgius, jei Rusija nesiliaus atakavusi Ukrainos infrastruktūros. Tokie veiksmai ir Rusijos atsakas didina bendrą įtampą, tačiau NATO valstybės yra visiškai kita teisinė ir karinė kategorija dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimų.

J. Ratcliffe’o vizitas savaime dar nereiškia JAV ir Rusijos santykių atšilimo. Kremlius pats pažymėjo, kad žvalgybos tarnybų kontaktai gali tęstis net labai sudėtingais santykių laikotarpiais. Paskutinis žinomas CIA direktoriaus vizitas į Maskvą prieš šią savaitę vyko 2021 m., kai tuometinis agentūros vadovas Williamas Burnsas kalbėjosi su Rusijos vadovybe likus keliems mėnesiams iki plataus masto invazijos į Ukrainą. Dabartinėje situacijoje svarbiausia ne daryti išvadą, kad puolimas prieš Lietuvą yra artimas, o tai, kad Baltijos regionas, remiantis kelių JAV leidinių šaltiniais, jau yra vienas centrinių JAV ir NATO atgrasymo skaičiavimų taškų.