Mokslininkai to nepastebėjo: DI atskleidė, kas daugiau nei 20 metų slėpėsi po Antarktidos ledu

Dirbtinis intelektas (DI) padėjo po Antarktidos ledu aptikti šimtus anksčiau neužfiksuotų seisminių įvykių, kurių dalis vyko neįprastai dideliame gylyje. Iš naujo išanalizavę daugiau nei du dešimtmečius kauptus duomenis, mokslininkai nustatė, kad po Davido ledynu Rytų Antarktidoje slypėjo gerokai aktyvesnė geologinė aplinka, nei manyta iki šiol.

DI atskleidė tai, ko nepastebėjo tradiciniai metodai

Mokslo žurnale „Science“ publikuotame tyrime mokslininkai pasitelkė pažangų giliojo mokymosi (dirbtinio intelekto) metodą, kuris buvo pritaikytas regioniniams seisminiams duomenims analizuoti. Tokiu būdu tyrėjams pavyko sudaryti daugiau nei 1 000 žemės drebėjimų katalogą po iš vienu didžiausių Antarktidos ledynų.

Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, dėmesys šiame darbe krypsta ne tik į dar neregėtas tokių įvykių apimtis, tačiau ir tai, kad pusė jų įvyko 70–150 kilometrų gylyje po Žemės paviršiumi. Paprastai tokio gylio drebėjimai dažniausiai fiksuojami netoli vietų, kur susiduria arba viena po kita panyra tektoninės plokštės, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno regione. Tačiau po Antarktida tokių aktyvių plokščių ribų nėra.

Būtent todėl šie rezultatai laikomi neįprastais. Jie rodo, kad reikšmingi seisminiai procesai gali vykti ir toli nuo tradiciškai aktyvių Žemės regionų.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 23 val

COVID-19 skandalas JAV: Anthony Fauci pateikti kaltinimai dėl informacijos slėpimo ir melagingų parodymų Kongresui

3 min. skaitymo • prieš 24 val

Nauji dokumentai meta šešėlį ant SpaceX IPO: atskleisti ankstyvieji investuotojai iš Kinijos ir Rusijos

3 min. skaitymo • prieš 2 d.

Rusams pergudrauti nepavyko: „neįveikiamu“ turėjęs tapti tankas neatlaikė Ukrainos dronų atakos

Visi naujausi straipsniai →

Kas galėtų sukelti drebėjimus po storu ledo sluoksniu?

Mokslininkų vertinimu, šių reiškinių priežastis gali būti susijusi su skirtingomis sąlygomis po Vakarų ir Rytų Antarktida.

Tyrimas rodo, kad po šiais regionais egzistuoja ryškus litosferos savybių kontrastas. Vienose vietose ji yra šiltesnė ir mažiau standi, kitose – šaltesnė bei tvirtesnė. Tokie skirtumai gali sukurti įtampas, kurios ilgainiui išprovokuoja seisminius įvykius dideliame gylyje.

Mokslininkai taip pat neatmeta, kad reikšmingą vaidmenį gali atlikti ir pats Antarktidos ledynas. Milžiniškos ledo masės savo svoriu veikia Žemės plutą bei mantiją, todėl gali keisti regiono „įtampos“ pasiskirstymą.

Kodėl šis atradimas svarbus?

Iki šiol buvo manoma, kad tokio tipo drebėjimai yra gana reti ir aptinkami tik tam tikrose pasaulio vietose. Tačiau nauji rezultatai leidžia manyti, kad jų gali būti gerokai daugiau, nei rodo dabartiniai katalogai, o Antarktida turėti ir daugiau paslapčių.

Dalį jų aptarėme žemiau esančiame vaizdo įraše:

Tyrėjai pabrėžia, kad pagrindinis proveržis įvyko ne dėl naujų jutiklių ar papildomų matavimų, o dėl pažangesnės duomenų analizės. Kitaip tariant, reikšminga informacija jau daugelį metų buvo sukaupta mokslininkų archyvuose, tačiau tradiciniai metodai jos tiesiog neatskleidė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Povandeninio roboto sėkmė: pirmą kartą surinkti duomenys po Antarktidos ledu

Šis tyrimas taip pat parodo, kaip sparčiai keičiasi dirbtinio intelekto vaidmuo moksle. Užuot rinkęs naujus duomenis, DI šiuo atveju padėjo iš naujo pažvelgti į jau turimą informaciją ir aptikti reiškinius, kurie daugiau nei du dešimtmečius liko nepastebėti.

Mokslininkų vertinimu, panašūs metodai ateityje gali būti pritaikyti ir kitose srityse, kur sukaupti duomenų kiekiai jau seniai viršija žmogaus galimybes juos išanalizuoti rankiniu būdu.

Mokslininkų vertinimu, kol kas tokie įvykiai pavojaus Antarktidai neturi.