Ukrainos kariuomenė susidūrė su netikėta problema: palydovinio ryšio ribojimai keičia dronų karą

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos kariuomenė šią savaitę pranešė apie naujus palydovinio ryšio apribojimus, kurie trikdo kai kurių bepiločių orlaivių valdymą. Spalio 14 d. naujienų agentūros „Reuters“ paskelbtais duomenimis, „SpaceX“ valdomo „Starlink“ ryšio sutrikimai išryškėja dronams viršijus maždaug 160 km/val. greitį. Tai ypač aktualu greitiems žvalgybos ir perėmimo aparatams.

Pasak Ukrainos pareigūnų, apie pakeitimus dalis karinių dalinių iš anksto nebuvo įspėti. Dėl to teko atšaukti kai kurias misijas, o kai kurie operatoriai užfiksavo trumpus ryšio nutrūkimus. Nors pavieniai tokie sutrikimai skaičiuojami sekundėmis, dideliu greičiu skrendančiam aparatui jie gali reikšti prarastą vaizdo signalą arba kontrolę būtent kritiniu momentu.

Spalio 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl viešai kalbėjo apie apribojimų poveikį gynybai. Kaip pranešė „Axios“, Ukrainos atstovai siekia išsiaiškinti, dėl ko konkrečiai atsirado naujieji techniniai ribojimai. Tačiau dėl atsakomybės ir sprendimo motyvų viešoje erdvėje pateikiamos skirtingos versijos, todėl jų negalima laikyti patvirtintomis išvadomis.

Kaip palydovinis ryšys tapo dronų karo dalimi

„Starlink“ terminalai perduoda duomenis per žemojoje Žemės orbitoje veikiančių palydovų tinklą. Skirtingai nuo kai kurių vietinių radijo kanalų, palydovinis ryšys leidžia palaikyti ryšį ir ten, kur įprasta infrastruktūra sunaikinta ar nepasiekiama. Tai itin svarbu fronto zonose, kur mobiliojo ryšio bokštai gali būti išjungti, o priešininkas nuolat taiko elektronines trukdymo priemones.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 47 minutės

„Amazon“ pristatė DI įrenginius, kurie įsimena pokalbius: ką tai reiškia mūsų privatumui?

4 min. skaitymo • prieš 56 minutės

Nyderlandų bendrovė sujungia radarus ir dronus į vieną sistemą: technologija jau naudojama Ukrainoje

4 min. skaitymo • prieš 56 minutės

Dronų smūgiai Juodojoje jūroje kelia grėsmę prekybai: Bulgarija prašo stipresnės NATO apsaugos

Visi naujausi straipsniai →

Tačiau palydovinis tinklas nėra vien tik techninė paslauga. Jis taip pat turi operatorių, naudojimo sąlygas, leidžiamas veikimo zonas ir galimus apribojimus. Jei ryšio veikimas priklauso nuo vieno komercinio tiekėjo, net neilgai trunkantys pakeitimai gali paveikti karinį planavimą. Tai skiriasi nuo įprasto civilinio vartotojo patirties, kai nutrūkęs internetas dažniausiai reiškia tik laikiną nepatogumą.

Greitiems bepiločiams orlaiviams itin svarbus stabilus duomenų srautas. Operatoriui gali reikėti nuolat gauti vaizdo informaciją, skrydžio parametrus ir galimybę koreguoti maršrutą. Kai ryšys dingsta keliolikai sekundžių, aparato skrydžio valdymas priklauso nuo jo autonominių funkcijų, iš anksto nustatytų saugos procedūrų ir konkrečios misijos pobūdžio. Todėl ne visų dronų operatoriai patiria vienodus padarinius.

Ukrainos 7-ojo greitojo reagavimo korpuso atstovai teigė fiksavę nutrūkstančius ryšio intervalus. Vis dėlto iš viešų duomenų negalima nuspręsti, kad visa Ukrainos karinė palydovinė infrastruktūra tapo neveiksni. Problema aprašoma konkrečiose operacijose ir ypač tam tikrų greičių ribose, o tai svarbi detalė vertinant jos mastą.

Ar Europa gali sumažinti priklausomybę?

Šis ginčas atgaivino seną Europos saugumo diskusiją: kiek kritinė gynybos infrastruktūra turėtų priklausyti nuo užsienio privačių bendrovių. Palydovinio ryšio alternatyvų kūrimas nėra paprastas. Reikia orbitinių palydovų, antžeminių terminalų, dažnių valdymo, atsparumo elektroninei kovai ir tinklo pajėgumų – visų šių elementų neįmanoma greitai pakeisti vien įsigijus naujus įrenginius.

Be to, skirtingos sistemos nėra automatiškai tarpusavyje suderinamos. Vieni terminalai skirti fiksuotoms vietoms, kiti gali veikti judančiose platformose, o operacijoms dideliu greičiu reikalingas papildomas techninis patikimumas. Šios savybės paaiškina, kodėl Ukrainos pajėgoms svarbus ne abstraktus palydovinio interneto prieinamumas, o konkrečiai misijai tinkamas ir nenutrūkstantis ryšys.

Naujieji ribojimai taip pat rodo didėjantį bepiločių technologijų tempą. Jei anksčiau dronų naudojimo diskusijose dominavo jų kaina ar skrydžio nuotolis, dabar reikšmingu klausimu tampa ir duomenų perdavimo politika: kas nustato, kur, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis gali veikti terminalas.

Politinė ginčo dalis išlieka jautri. Ukrainos pareigūnai prašo paaiškinimų, o dalis JAV atstovų ginčija viešai pateikiamas prielaidas dėl sprendimo priežasčių. Kol nėra išsamaus techninio paaiškinimo ir oficialaus sprendimo dokumentų, būtų netikslu skelbti, jog sutrikimai neabejotinai buvo skirti konkrečiai Ukrainos karinei operacijai sustabdyti.

Praktinis klausimas Ukrainos kariuomenei šiuo metu paprastesnis: kaip užtikrinti patikimą ryšį ir sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tam gali reikėti skirtingų ryšio kanalų, daugiau autonominių dronų funkcijų ir iš anksto numatytų veiksmų, kai signalas nutrūksta. Kokie pakeitimai bus įgyvendinti, priklausys nuo tiekėjo sprendimų ir Ukrainos galimybių integruoti alternatyvas.

Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio bus skiriama tam, ar apribojimai išliks ir ar jie veikia tik greitus bepiločius orlaivius, ar platesnį karinio ryšio naudojimą. Būtent šie techniniai atsakymai lems, kiek ilgalaikė yra problema – ir kiek platesnes pamokas iš jos turės išmokti Europos gynybos sektorius.