Nyderlandų bendrovė sujungia radarus ir dronus į vieną sistemą: technologija jau naudojama Ukrainoje

Sekite TechNaujienos Google

Nyderlandų technologijų bendrovė „Intelic“ kuria sistemą, kuri leidžia skirtingų gamintojų bepiločiams aparatams ir jų operatoriams dirbti vienoje valdymo aplinkoje. Jos „Nexus“ programinė įranga jau pritaikoma Ukrainoje, o Nyderlandų gynybos ministerija šią vasarą paskelbė didelės vertės partnerystę. Ministerijos liepos 3 d. pranešime aiškiai įvardyta kryptis: pirmiausia programinė įranga, paskui aparatinė dalis.

Tai svarbus pokytis gynybos pramonėje, kur tradiciškai daug dėmesio skiriama atskiriems dronų modeliams, jų greičiui, skrydžio trukmei ar naudingojo krovinio masei. Tačiau praktikoje keli skirtingi aparatai gali būti kur kas naudingesni, jeigu jų surenkami duomenys laiku pasiekia bendrą operacijų centrą.

„Intelic“ savo „Nexus“ produkto aprašyme nurodo, kad sistema vienoje platformoje gali koordinuoti oro, žemės ir jūros bepiločius aparatus. Tokia sąveika leidžia operatoriams matyti bendrą situaciją ir planuoti užduotis neprisirišant vien prie vieno įrangos gamintojo. Tačiau realus suderinamumas turi būti tikrinamas su konkrečia įranga.

Kodėl skirtingi dronai dažnai nesusikalba

Daugelis bepiločių aparatų turi atskiras valdymo stotis, programinę įrangą ir duomenų formatus. Kai skirtingų gamintojų produktai dirba greta, operatoriams kartais tenka rankiniu būdu perkelti informaciją arba naudoti papildomus ryšio tiltus. Karo aplinkoje toks delsimas gali būti kritinis, nes taikinio vieta ar grėsmės kryptis keičiasi per sekundes.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 45 minutės

„Amazon“ pristatė DI įrenginius, kurie įsimena pokalbius: ką tai reiškia mūsų privatumui?

4 min. skaitymo • prieš 54 minutės

Dronų smūgiai Juodojoje jūroje kelia grėsmę prekybai: Bulgarija prašo stipresnės NATO apsaugos

4 min. skaitymo • prieš 54 minutės

Rusija intensyvina smūgius Ukrainos energetikai: kodėl vieną elektrinę pakeisti daug sunkiau, nei atrodo?

Visi naujausi straipsniai →

„Nexus“ siekia būti bendra valdymo grandimi, kuri leidžia koordinuoti atskirus įrenginius ir perduoti užduotis. Rugsėjo 28 d. pati bendrovė pristatė bandymą Latvijoje, kuriame demonstruota galimybė aptikti grėsmingą objektą, jį identifikuoti ir koordinuoti atsaką vienoje sistemoje.

Tokio proceso pavadinimas dažnai skamba sudėtingai – nuo jutiklio iki atsako priemonės. Praktikoje tai reiškia, kad radaro signalas turi būti palygintas su kitais duomenimis, operatorius turi gauti aiškų grėsmės vaizdą, o reagavimo priemonė – tinkamą ir laiku perduotą komandą.

Dirbtinis intelektas gali padėti atpažinti vaizdus, susieti kelis pranešimus apie tą patį objektą arba sumažinti pasikartojančias operatoriaus užduotis. Vis dėlto automatinis klasifikavimas nėra neklystantis: debesys, elektroniniai trikdžiai ar neįprasta drono konstrukcija gali apsunkinti nustatymą, todėl žmogaus kontrolė išlieka svarbi.

Bendrovė nurodo taikanti atvirus pramonės standartus, bet pabrėžia, kad ne visos sistemos automatiškai suderinamos. Įrenginys gali naudoti tam tikrą protokolą, tačiau jam sujungti gali reikėti papildomos integracijos, saugumo patikros ir lauko bandymų. Tai itin svarbu, kai gamintojų skaičius greitai auga.

Technologija įdomi ir Lietuvos gynybos sektoriui

Nyderlandų gynybos ministerija skyrė „Intelic“ daugiau kaip 30 mln. eurų vertės ilgalaikę partnerystę. Bendrovės pranešime ji įvardijama kaip trejų metų programa, siekianti sukurti programinį pagrindą būsimai bepiločių sistemų ekosistemai. Tai nėra tas pats, kas sutartis pirkti vieną konkretų drono modelį.

Ši strategija aktuali ir mažesnėms Europos valstybėms. Joms gali būti sudėtinga kurti visų tipų bepiločius aparatus, tačiau prasminga prisidėti gaminant jutiklius, ryšio įrangą, programinius modulius ir testavimo sprendimus. Tokie komponentai gali būti naudingi skirtingoms sąjungininkų sistemoms.

„Intelic“ gegužę pristatė ir Europos dronų pirkimų platformą, kurioje paminėti gamintojai iš Lietuvos bei kitų Europos valstybių. Tai rodo, kad bendrovės ambicijos neapsiriboja viena nacionaline rinka – ji siekia tapti vienu iš integracijos dalyvių platesnėje Europos tiekimo grandinėje.

Ukrainos patirtis ypač svarbi dėl sparčiai besikeičiančių elektroninės kovos grėsmių. Ten sistemos turi būti ne tik techniškai pažangios, bet ir nuolat atnaujinamos, nes greitai atsiranda naujų dronų, valdymo metodų ir signalų slopinimo priemonių. Vienkartinis technikos įsigijimas tokiomis sąlygomis ne visuomet išsprendžia ilgalaikę problemą.

Šis atvejis susijęs su platesne diskusija apie Ukrainos karinio ryšio patikimumą. Bendra valdymo sistema negali pakeisti visų prarastų ryšio kanalų, tačiau geresnis duomenų suderinamumas gali padėti greičiau prisitaikyti prie skirtingos įrangos.

Verslo požiūriu tokia kryptis keičia ir pirkimo modelį. Kariuomenei gali būti svarbu ne tik įrangos pristatymo terminas, bet ir programinės įrangos atnaujinimų sparta, bendri sąsajų standartai bei galimybė keisti tiekėją neperkant visos valdymo sistemos iš naujo. Todėl techninę vertę kuria ir nematoma infrastruktūra: testavimas, dokumentacija, saugumo auditai ir priežiūra. Įsigijimų požiūriu programinės įrangos sluoksnis gali sumažinti priklausomybę nuo vieno aparatūros gamintojo, bet tik jeigu integracija neapsiriboja reklaminiais pažadais. Reikalingi suderinamumo bandymai, kibernetinio saugumo patikra ir aiškūs duomenų perdavimo standartai. Tai ypač svarbu bendroms NATO šalių operacijoms, kuriose naudojama daugybės tiekėjų technika ir kiekviena sekundė gali turėti reikšmės. „Nexus“ atvejis gerai parodo, kad dronų karo inovacijų vertė slypi ne vien skrendančiuose aparatuose. Vis daugiau jos persikelia į programinę įrangą, kuri leidžia daugybei skirtingų priemonių veikti kaip vienam koordinuojamam tinklui. Vis dėlto konkrečius efektyvumo rezultatus reikia vertinti pagal nepriklausomus bandymus, o ne vien gamintojo pažadus.