Neatpažintas objektas Lietuvos danguje sukėlė aliarmą: kas žinoma apie naują incidentą?

Sekite TechNaujienos Google

Sekmadienį, spalio 18-ąją, daliai Lietuvos gyventojų teko reaguoti į neįprastą perspėjimą: institucijos pranešė apie šalies oro erdvėje aptiktą neatpažintą skraidantį objektą ir rekomendavo centrinės bei šiaurinės Lietuvos dalies žmonėms laikinai ieškoti priedangos. Kaip matyti iš Lietuvos kariuomenės ir Nacionalinio krizių valdymo centro paskelbtų perspėjimų, Kauno apskrityje 7.00 val. paskelbtas geltonas pavojus, o Šiaulių ir Panevėžio apskrityse 7.09 val. – raudonas. Kauno ir Šiaulių apskrityse pavojus atšauktas 7.51 val., Panevėžio apskrityje – 8.11 val..

Pirminiais duomenimis, objektas galėjo būti bepilotis orlaivis, įskridęs iš Lenkijos pusės. Tačiau jo kilmė ir tikslus skrydžio maršrutas dar nėra galutinai patvirtinti. Šis skirtumas svarbus: aptiktas objektas savaime nereiškia, kad nustatyta jį paleidusi šalis, o ankstyvi spėjimai neturėtų būti pristatomi kaip tyrimo išvados.

Incidento metu buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai, o Kauno oro uosto veikla laikinai apribota. Nepaisant reakcijos, nepalankūs meteorologiniai reiškiniai apsunkino vizualų objekto atpažinimą. Kariuomenės veiksmai rodo, kad incidentas buvo vertintas kaip galimai pavojingas oro erdvės pažeidimas, tačiau tai dar nėra patvirtinimas apie sąmoningą ataką.

Prie Juodžionių kaimo pradėta tikrinti vietovė, kurioje, remiantis pirminiais pranešimais, galėjo nukristi bepiločio aparato nuolaužos. Taip pat pranešta apie apgadintą civilinį automobilį. Institucijoms dar reikia susieti radinius su stebėtu objektu, nustatyti techninį jo tipą ir įvertinti, ar jame buvo pavojingų komponentų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 23 minutės

„Amazon“ pristatė DI įrenginius, kurie įsimena pokalbius: ką tai reiškia mūsų privatumui?

4 min. skaitymo • prieš 31 minutė

Nyderlandų bendrovė sujungia radarus ir dronus į vieną sistemą: technologija jau naudojama Ukrainoje

4 min. skaitymo • prieš 32 minutės

Dronų smūgiai Juodojoje jūroje kelia grėsmę prekybai: Bulgarija prašo stipresnės NATO apsaugos

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl vien radarų signalo nepakanka

Šiuolaikinė oro gynyba remiasi ne vienu prietaisu. Radarai registruoja judančius objektus, tačiau mažai skrendantys, nedideli aparatai ir sudėtingos oro sąlygos gali apsunkinti jų klasifikavimą. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje kodėl radarai dronus kartais supainioja su paukščiais. Objekto atpažinimui gali prireikti kelių jutiklių, skrydžio trajektorijos analizės ir ant žemės surinktų įrodymų.

Toks incidentas ypač sudėtingas tada, kai iš pradžių neaišku, ar objektas yra civilinės paskirties aparatas, karo metu naudojamas dronas ar techninis klaidingo atpažinimo atvejis. Greitam sprendimui reikia pakankamai informacijos, bet klaidinga identifikacija gali sukelti papildomų pavojų. Todėl oro gynybos reakciją ir galutinį tyrimo atsakymą verta aiškiai atskirti.

Svarbi ir tarptautinė koordinacija. Aiškinantis galimą objekto skrydį iš Lenkijos krypties, reikšmingi abiejų šalių turimi stebėjimo duomenys. Kadangi objektas galimai judėjo per kelių valstybių oro erdvę, kaimyninių šalių radarų įrašų palyginimas gali padėti geriau nustatyti jo kelią.

Apie galimą pavojų buvo perspėta ir Latvijoje: ten trumpam paskelbtas perspėjimas pasienio regionams. Tai primena, kad vienas incidentas gali paveikti ne tik Lietuvos oro eismą, bet ir platesnę Baltijos šalių saugumo sistemą.

Ką rodo ankstesni incidentai

Lietuvoje dronų keliamas pavojus nėra visiškai naujas. Anksčiau nagrinėjome, kodėl net pigų bepilotį kartais tenka perimti NATO naikintuvais, ir kaip Lietuva planuoja sujungti oro erdvės stebėjimo sistemas. Krašto apsaugos ministerijos skelbiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aprašyti ankstesni bepiločių orlaivių incidentai regione. Vis dėlto ankstesnių atvejų aplinkybės neturi būti automatiškai perkeliamos į dabartinį tyrimą.

Rusijos karo prieš Ukrainą sąlygomis dronų navigaciją gali veikti elektroninės kovos priemonės, tačiau be konkrečių techninių įrodymų negalima teigti, kad būtent jos nulėmė šio objekto trajektoriją. Lygiai taip pat ankstyvoje stadijoje negalima patvirtinti, kad jis kėlė tiesioginę karinę grėsmę.

Incidentas atkreipia dėmesį ir į civilinės aviacijos apsaugą. Net trumpalaikis oro erdvės ribojimas turi pasekmių oro uostų darbui bei keliautojams, tačiau, kai objekto pobūdis neaiškus, prevencinės priemonės gali būti būtinos. Sprendimai paprastai priimami pagal tuo metu turimus duomenis, o ne pagal vėliau paaiškėjusias aplinkybes.

Gyventojams šis atvejis primena, kodėl svarbu sekti oficialius perspėjimus ir neplatinti nepatvirtintos informacijos apie tariamą ataką ar konkretaus drono modelį. Svarbiausia, kad pranešimai apie pavojų būtų aiškūs, laiku atnaujinami ir pasibaigus situacijai paaiškintų, kokios aplinkybės jau nustatytos.

Kol kas pagrindiniai neatsakyti klausimai – koks objektas buvo aptiktas, iš kur jis atskrido, ar Juodžionių apylinkėse rasti fragmentai tikrai jam priklauso ir ar incidentas susijęs su karu Ukrainoje. Galutinį atsakymą turėtų pateikti tyrimą atliekančios institucijos, kai bus patikrinti radarų, vizualiniai ir antžeminiai duomenys.