Dronų smūgiai Juodojoje jūroje kelia grėsmę prekybai: Bulgarija prašo stipresnės NATO apsaugos

Sekite TechNaujienos Google

Juodojoje jūroje spalį surengtos kelios dronų atakos prieš komercinius laivus, o viena jų baigėsi laivo nuskendimu ir dingusių jūrininkų paieška. Bulgarijos institucijos kreipėsi dėl stipresnės NATO ir Europos Sąjungos paramos, nes incidentai vyko prie Aljansui priklausančios valstybės krantų. Apie spalio 13-osios incidentą pranešė Bulgarijos naujienų agentūra BTA, remdamasi gynybos ministru.

Spalio 13 dieną buvo apgadinti du prekybiniai laivai. Vienas jų, su Bisau Gvinėjos vėliava plaukęs „HS Dignity“, nuskendo. Dingusių įgulos narių paiešką apsunkino oro sąlygos. Kaip pažymėjo Bulgarijos pareigūnai, atakų aplinkybės dar tikslinamos, o galutinė atsakomybė už konkretų smūgį nėra įrodyta.

Bulgariškame BTA pranešime taip pat aprašytas Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos siekis stabdyti bepiločių atakas prieš civilinę infrastruktūrą jūroje. Šis kreipimasis parodo, kad problema jau vertinama ne tik kaip atskirų laivų saugumas, bet ir kaip regioninių prekybos kelių apsauga.

Kaip dronų karas keičia laivybos riziką

Prekybiniai laivai projektuojami kroviniams saugiai gabenti, bet paprastai neturi tokio radarų, elektroninės kovos ir artimosios gynybos priemonių rinkinio, kokį naudoja karo laivai. Todėl net palyginti mažas bepiločio aparato užtaisas gali sukelti gaisrą, pažeisti kritines laivo sistemas ar priversti įgulą jį palikti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 43 minutės

„Amazon“ pristatė DI įrenginius, kurie įsimena pokalbius: ką tai reiškia mūsų privatumui?

4 min. skaitymo • prieš 52 minutės

Nyderlandų bendrovė sujungia radarus ir dronus į vieną sistemą: technologija jau naudojama Ukrainoje

4 min. skaitymo • prieš 52 minutės

Rusija intensyvina smūgius Ukrainos energetikai: kodėl vieną elektrinę pakeisti daug sunkiau, nei atrodo?

Visi naujausi straipsniai →

Juodoji jūra yra svarbus maršrutas grūdams, metalams, kurui ir kitiems kroviniams. Kai didėja neapibrėžtumas dėl saugumo, laivų operatoriams tenka rinktis ilgesnius maršrutus, papildomus draudimo produktus arba visai atsisakyti reisų. Kuo ilgesnis kelias, tuo didesnės degalų, darbo laiko ir laivo naudojimo sąnaudos.

Net incidentai už valstybės teritorinių vandenų ribų gali turėti reikšmės jos ekonomikai. Išskirtinė ekonominė zona nėra tas pats, kas teritorinė jūra, todėl ir tarptautinės teisės, ir NATO kolektyvinės gynybos klausimai čia sudėtingesni. To nereikia supaprastinti iki teiginio, kad kiekvienas incidentas prie NATO valstybės krantų automatiškai reiškia penktojo straipsnio taikymą.

Nors keli Bulgarijos pareigūnai nurodė įtariantys Rusijos dalyvavimą, viešai pateikti duomenys neleidžia visų atakų priskirti konkrečiam operatoriui. Tyrėjams reikia nuolaužų, trajektorijų ir kitų įrodymų, kad būtų galima atskirti karinę operaciją nuo kitų galimų scenarijų.

Jūrų laivybos grėsmes komplikuoja dronų įvairovė. Gali būti naudojami ore ir jūros paviršiumi judantys aparatai, skirtingos navigacijos priemonės bei ryšio kanalai. Apsaugai nuo jų paprastai reikia ne vienos universalios sistemos, o kelių jutiklių ir reagavimo priemonių kombinacijos.

Ką gali pakeisti NATO antidroninė gynyba

Bulgarija spalio 14-ąją paskelbė tikinti iki mėnesio pabaigos prisijungti prie NATO antidroninės iniciatyvos. Aljansas jau išbando panašius sprendimus: NATO spalio 1 d. aprašė „Dynamic Guard 2026“ pratybas, per kurias laivai treniravosi gintis nuo dronų, raketų ir orlaivių sudėtingoje elektroninėje aplinkoje.

Tokių pratybų vertė yra ne tik drono numušimas. Laivai turi laiku apsikeisti informacija apie objektą, nuspręsti, ar jis kelia grėsmę, ir suderinti atsaką taip, kad nekiltų papildomo pavojaus civiliniams laivams. Klaidingas taikinio atpažinimas tankioje laivyboje galėtų turėti sunkių pasekmių.

Europos šalims didėja poreikis integruoti jūrų radarus, uostų stebėjimo sistemas, orlaivių duomenis ir pakrančių apsaugos ryšį. Viena svarbiausių techninių kliūčių – skirtingų valstybių ir gamintojų įrangos suderinamumas. Vėluojantis duomenų perdavimas gali sumažinti net techniškai pažangiausio ginklo naudą.

Ekonominis poveikis taip pat gali augti net be naujų atakų. Jei draudikai riziką vertina kaip ilgalaikę, aukštesnės įmokos tenka visiems regiono vežėjams, o dalis išlaidų galiausiai perkeliama krovinių užsakovams. Tai paveiktų ir bendroves, kurios pačios neturi ryšių su Ukraina ar Rusija.

Juodosios jūros incidentai atveria panašų klausimą, kuris po oro erdvės perspėjimo Lietuvoje iškilo ir Baltijos regione: kaip greitai atpažinti potencialiai pavojingą bepilotį objektą, kai neaiški jo kilmė bei ketinimai.

Lietuvai, kurios ekonomika taip pat priklauso nuo tarptautinių uostų ir krovinių vežimo, Juodosios jūros įvykiai svarbūs ir kaip rizikos valdymo pamoka. Moderniausios stebėjimo sistemos turi būti derinamos su aiškiomis civilinių laivų perspėjimo procedūromis, nes vien technologinis objekto aptikimas negarantuoja, kad laivo įgula laiku gaus suprantamą informaciją apie grėsmę. Kol kas svarbiausias prioritetas yra įgulų saugumas ir nepriklausomas kiekvieno incidento ištyrimas. NATO ir pakrančių valstybės gali stiprinti stebėjimą bei reakcijos greitį, bet nei papildomi radarai, nei gynybos sistemos savaime neužtikrina, kad prekybiniai laivai bus visiškai apsaugoti.