Marijampolės rajone planuojama 200 mln. eurų gamykla – 125 darbo vietos ir nauja medienos pramonės kryptis

Sekite TechNaujienos Google

Marijampolės rajone planuojama statyti „FT Board“ medžio drožlių plokščių gamyklą, kurios investicijų vertė siekia apie 200 mln. eurų. Projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, o jį įgyvendinus numatoma sukurti 125 darbo vietas. Tai vienas didesnių Lietuvos medienos pramonės projektų, tačiau svarbu pabrėžti: kalbama apie statybos ir būsimos gamybos planą, ne jau veikiantį fabriką.

Dar birželio 15 dieną „Investuok Lietuvoje“ skelbė, kad „FT Board“ numatomas kompleksas turėtų tapti vienu technologiškai pažangesnių medžio drožlių plokščių gamybos centrų Baltijos šalyse. Projekte numatytas efektyvesnis medienos žaliavų panaudojimas pagal žiedinės ekonomikos principus.

Medžio drožlių plokštės naudojamos baldų gamyboje ir kituose pramoniniuose produktuose. Jų gamybai svarbi žaliavos kokybė, drėgmė, presavimo sąlygos bei patikimas technologinis procesas. Didelė gamykla gali pasiūlyti didelius kiekius, bet jai reikalingos ilgalaikės tiekimo grandinės ir stabilūs užsakymai.

Didelės medžio drožlių plokščių gamyklos gamyba paprastai priklauso nuo nuoseklaus žaliavos tiekimo. Jei trūksta tinkamos medienos ar jos transportavimas tampa per brangus, gali augti galutinio produkto savikaina. Todėl naujo komplekso konkurencingumui svarbūs ne vien modernūs įrenginiai, bet ir tiekėjų tinklas bei galimybė numatyti ilgalaikes žaliavos sąnaudas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 4 minutės

„Google“ tyrėjai pristatė naujus DI panaudojimo moksle būdus – nuo sveikatos iki kosmoso

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

Lietuvos oro susisiekimas kelia nerimą investuotojams – verslas prašo papildomų 10 mln. eurų

4 min. skaitymo • prieš 44 minutės

Vilniuje statoma 65 mln. eurų saldaus baltymo gamykla – žada ingredientą 1 500 kartų saldesnį už cukrų

Visi naujausi straipsniai →

Automatizuota gamyba gali pagerinti kokybės pastovumą, tačiau jai reikia specializuotų mechanikos ir elektros specialistų. Gamybos linijos turi būti nuolat prižiūrimos, o įrangos sutrikimai gali sustabdyti didelę dalį produkcijos. Todėl 125 planuojamos darbo vietos greičiausiai apims ne vien darbą prie konvejerio, bet ir techninę priežiūrą, logistiką, kokybės valdymą bei kitas funkcijas.

Žiedinės ekonomikos principų pritaikymas medienos gaminiams priklauso nuo naudojamų medžiagų sudėties. Ne kiekvienas medienos fragmentas tinkamas bet kokiai plokštei, nes svarbus drėgnumas, priemaišos bei galimas cheminių medžiagų kiekis. Todėl kalbant apie atliekų panaudojimą reikėtų remtis konkrečiu būsimos gamyklos procesu, o ne teigti, kad visos medienos atliekos automatiškai virs naujais gaminiais.

Regioninės investicijos gali veikti ir mokymo įstaigų poreikius. Jei didėja mechanikos bei pramonės automatizavimo specialistų paklausa, profesinėms mokykloms gali tekti daugiau dėmesio skirti konkrečioms technologijoms. Tačiau tokio poveikio negalima skelbti kaip jau įvykusio, kol nėra įdarbinimo ar mokymo programų. Tai ilgalaikė investicijos perspektyva.

Gamyklos planuojamas mastas taip pat kelia infrastruktūros klausimų. Didelėms pramonės įmonėms svarbus elektros tiekimo patikimumas, sunkiojo transporto privažiavimas ir pakankamai išplėtotas vandens bei atliekų tvarkymas. Šie procesai priklauso nuo vietinių sąlygų ir leidimų, todėl būsimo komplekso sėkmę lems ne vien pats gamybos technologijos modernumas. Tik vykdant projektą paaiškės, kaip bus užtikrintas kiekvienas infrastruktūros poreikis.

Gamintojui svarbu iš anksto numatyti ir produkcijos realizavimo rinkas. Didelė gamykla efektyviausia tada, kai veikia pakankamu apkrovimu, tačiau medžio plokščių paklausą lemia baldų gamybos ir statybų sektoriaus ciklai. Jei užsakymai sumažėja, aukštos fiksuotos išlaidos gali spausti pelningumą. Todėl ilgalaikės pirkėjų sutartys ir galimybė pasiekti kelias eksporto rinkas gali būti svarbūs būsimo projekto konkurencingumo veiksniai.

Investicijos reikšmė

Projektas svarbus Marijampolės regionui ne vien dėl darbo vietų skaičiaus. Tokiai gamyklai gali prireikti transporto, techninės priežiūros ir logistikos paslaugų, tačiau konkrečių sutarčių su vietiniais tiekėjais pranešimas dar nepatvirtina. Todėl papildomą ekonominį poveikį reikėtų vertinti vėliau.

Žiedinė ekonomika reiškia siekį geriau panaudoti išteklius ir mažinti atliekas, bet pati etiketė nereiškia, kad pramoninis objektas neturės jokio poveikio aplinkai. Tokiai gamybai reikia energijos, žaliavų transporto ir taršos kontrolės. Svarbu tikrinti realias technologijas, leidimus bei aplinkosaugos rodiklius.

200 mln. eurų suma yra numatoma investicijos vertė. Tai nėra patvirtinta metinė įmonės apyvarta ar valstybės pervedama subsidija. Stambaus projekto statusas parodo suderintą investavimo kryptį, tačiau tikrasis finansinis mastas paaiškės projektą įgyvendinus.

Ši istorija svarbi ir Lietuvos baldų pramonei, kuri naudoja medienos plokštes. Vietos gamybos pajėgumai teoriškai gali keisti žaliavos prieinamumą, bet kainos priklausys nuo tarptautinių rinkų, gamybos sąnaudų ir sutarčių su pirkėjais.

Kas dar bus vertinama

Pramonės plėtrai taip pat reikės tinkamos darbuotojų kvalifikacijos. Automatizuotos linijos kuria paklausą įrangos priežiūros, gamybos valdymo ir kokybės kontrolės specialistams. Darbo vietų skaičius nėra vienintelis investicijos vertės matas, tačiau jis leidžia spręsti apie būsimo objekto organizavimo mastą.

Galutiniam vertinimui svarbiausia bus faktinė statybų eiga, gamybos pradžia, darbo vietų sukūrimas ir išteklų naudojimo efektyvumas. Iki tol 200 mln. eurų yra projekto planas, o ne užbaigto objekto rezultatas.