Rusija intensyvina smūgius Ukrainos energetikai: kodėl vieną elektrinę pakeisti daug sunkiau, nei atrodo?

Sekite TechNaujienos Google

Rusijos pajėgos spalio mėnesį vėl intensyvino smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, o remonto komandoms tenka atkurti ne tik elektros gamybą, bet ir perdavimo tinklus. Ukrainos prezidento kanceliarija spalio 12 d. pranešė apie atakas prieš jėgaines Kyjive, Charkive bei dujų infrastruktūrą. Šių smūgių poveikis tampa ypač svarbus artėjant žiemai.

Spalio 14 d. prezidentūra patvirtino, kad per raketinę ataką Kyjive buvo apgadinta ir vienos pagrindinių miesto elektrinių teritorija. Tą pačią dieną buvo pranešama apie daugybę vartotojų be elektros skirtinguose regionuose. Skirtingų dienų skaičių nereikėtų sudėti į vieną bendrą, nes atjungimų mastas greitai keičiasi vykstant remontui.

Atakuojami ne tik generavimo objektai. Elektros tinklų veikimui būtinos aukštos įtampos pastotės, transformatoriai ir ryšio sistemos, koordinuojančios energijos srautus. Net ir išlikusi elektrinė negali tiekti elektros įprastu mastu, jei nutrūksta jos jungtys su perdavimo tinklu arba saugumo sumetimais tenka išjungti kitus mazgus.

Kodėl energetikos atstatymas toks sudėtingas

Perdavimo infrastruktūra primena kelių tinklą: elektros energija turi turėti tinkamą kelią nuo gamintojo iki vartotojų. Kai vienas svarbus mazgas neveikia, operatoriams tenka perskirstyti srautus per kitus ruožus, bet ir jų galimybės ribotos. Jei pakaitinis kelias perkraunamas, sistema gali reaguoti automatinėmis apsaugomis ir atjungti papildomas linijas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 42 minutės

„Amazon“ pristatė DI įrenginius, kurie įsimena pokalbius: ką tai reiškia mūsų privatumui?

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

Nyderlandų bendrovė sujungia radarus ir dronus į vieną sistemą: technologija jau naudojama Ukrainoje

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

Dronų smūgiai Juodojoje jūroje kelia grėsmę prekybai: Bulgarija prašo stipresnės NATO apsaugos

Visi naujausi straipsniai →

Didelės galios transformatoriai dažnai gaminami pagal konkrečius techninius reikalavimus. Jų ne visada galima greitai įsigyti iš sandėlio ar pakeisti kitu modeliu. Reikia patikrinti įtampų lygius, gabaritus, aušinimo ir apsaugos sistemas, o pristatymas bei montavimas gali užtrukti ilgiau nei lengviau pakeičiamų tinklo dalių remontas.

Be to, elektros tinklas privalo nuolat išlaikyti balansą tarp paklausos ir gamybos. Vien tik įjungti remontuotą liniją nepakanka: būtina patikrinti viso mazgo saugą, automatines apsaugas ir galimą apkrovų persiskirstymą. Todėl energijos tiekimas gali būti atkuriamas etapais net tada, kai matomiausi pažeidimai jau pašalinti.

Rusija į energetikos infrastruktūrą taikosi besitęsiant diskusijoms dėl galimo abipusio energetinio paliaubų režimo. Ukrainos prezidentas viešuose pasisakymuose teigia, kad šalies pasirengimas stabdyti smūgius priklauso nuo analogiškų Rusijos veiksmų. Politinius pareiškimus verta atskirti nuo faktiškai įsigaliojusio ir abiejų šalių patvirtinto susitarimo.

Po kiekvieno smūgio tenka įvertinti ir antrinius pavojus: gaisrus, pažeistas kuro sistemas, potencialų trumpąjį jungimą ir neprogusias karo priemones. Elektros specialistai gali pradėti darbus tik tuomet, kai vietovė laikoma pakankamai saugia. Jei atakos kartojasi, darbai sustoja arba jau suremontuotos dalys nukenčia iš naujo.

Kaip Ukraina didina energetikos atsparumą

Kovo mėnesį Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba patvirtino regioninius energetinio atsparumo planus. Juose numatytas infrastruktūros atstatymas, papildomi pajėgumai ir svarbiausių objektų apsauga. Šie sprendimai neužtikrina visiško atsparumo, tačiau siekia sumažinti tikimybę, kad viena pažeista vieta paveiks didelę teritoriją.

Vienas techninis kelias yra paskirstyti atsarginius šaltinius arčiau kritinių vartotojų. Ligoninėms, vandentiekio sistemoms ir ryšio centrams vietinė generatorių ar baterijų infrastruktūra gali padėti išlaikyti veiklą trumpų sutrikimų metu. Tačiau tokia schema paprastai nepakeičia stambaus nacionalinio elektros tinklo.

Kitas kelias – saugoti ir dubliuoti valdymo ryšį. Net jei energetikos įrenginys fiziškai nenukentėjo, valdymo sistemos ryšio nutrūkimas apsunkina operatorių galimybę įvertinti apkrovas ar nuotoliniu būdu perjungti grandines. Dėl to energetikos apsauga apima ir kibernetinį saugumą, ir fizinį atsparumą.

Europos parama Ukrainai reikalinga ne tik oro gynybos priemonėms, bet ir atsarginėms dalims, transformatoriams bei mobiliai remonto įrangai. Vis dėlto skirtingose šalyse naudojama technika ne visuomet vienoda: prieš prijungiant naujus įrenginius būtina suderinti jų parametrus su esamu tinklu.

Žinios apie naujus oro erdvės incidentus kaimyninėse valstybėse taip pat primena platesnį saugumo kontekstą. Apie spalio 18-osios situaciją Lietuvoje jau rašėme, tačiau jos aplinkybių nereikėtų tiesiogiai susieti su Ukrainos energetikos atakomis be papildomų įrodymų.

Papildomas atsparumo elementas – tarptautinės elektros jungtys ir galimybė importuoti energiją iš kaimyninių Europos valstybių. Tačiau importo pajėgumas taip pat priklauso nuo perdavimo tinklų ir jų apkrovimo, todėl nėra neribotas. Ekspertai pabrėžia, kad efektyviausias atsakas sudaro kelios priemonės vienu metu: fizinė apsauga, greitas remontas, atsarginės dalys ir vartojimo valdymas. Net ir tada, kai elektrinės veikia, smūgiai į perdavimo grandį gali palikti vartotojus be energijos. Todėl remonto komandos turi nustatyti ne tik akivaizdų fizinį pažeidimą, bet ir patikrinti apsaugas, automatiką bei prijungimo galimybes. Vietiniai rezerviniai šaltiniai mažina riziką kritinėms paslaugoms, tačiau jų pajėgumai riboti ir juos reikia nuolat prižiūrėti. Artimiausių savaičių klausimas – ne tik kiek pajėgumų Rusija bandys pažeisti, bet ir kaip greitai Ukraina gebės atkurti perdavimo mazgus bei užtikrinti kritines paslaugas. Tikslūs atjungimų skaičiai skirtingomis dienomis svyruoja, tad patikimiausias vaizdas paaiškės vertinant energetikos operatorių nuolat atnaujinamus duomenis.