Šalies technologijų bendrovės stengiasi pakartoti elektromobilių strategiją: kuo greičiau pasiekti dideles gamybos apimtis, mažinti kainas ir sukurti platų tiekimo tinklą. Jei ši strategija veiks, humanoidiniai robotai gali atpigti gerokai greičiau, nei prieš kelerius metus prognozavo analitikai.
Tokio augimo kontekste svarbu atskirti du dalykus: parduotų robotų skaičių ir realiai produktyviai dirbančių robotų skaičių. Humanoidų rinka dar labai jauna, todėl didelė dalis pristatomų sistemų patenka į pilotinius projektus, tyrimų laboratorijas ar gamyklų bandymus. Tikrasis lūžis bus tada, kai robotai ne tik atliks demonstracijas, bet ir galės patikimai dirbti ilgas pamainas, reikalauti mažai priežiūros ir ekonomiškai konkuruoti su kitomis automatizavimo formomis.
Kinijos pranašumas šioje lenktynių fazėje yra stipri komponentų tiekimo grandinė. Humanoidui reikia daugybės elektrinių pavarų, reduktorių, jėgos jutiklių, kamerų, baterijų ir skaičiavimo modulių. Daug šių komponentų jau masiškai gaminama elektromobilių, dronų, telefonų ar pramoninės robotikos sektoriams. Todėl gamintojai gali greičiau mažinti savikainą ir kartoti aparatinės įrangos versijas.
Vis dėlto svarbiausia problema yra programinė įranga. Robotas, kuris gali paeiti lygiu paviršiumi ar perkelti dėžę iš taško A į B, dar nėra universalus darbuotojas. Reali gamykla pilna netikėtų situacijų: objektas gali būti pasislinkęs, dėžė – pažeista, praėjimas – užblokuotas, įrankis – padėtas ne ten. Robotui reikia suprasti aplinką, priimti sprendimą ir kartu išlikti saugiam šalia žmonių.
Čia humanoidams padeda pastarųjų metų DI pažanga. Regos ir kalbos modeliai leidžia robotui geriau suprasti žmogaus komandą bei sceną, o imitacinis mokymas ir simuliacijos leidžia išmokyti veiksmų neprogramuojant kiekvieno judesio rankomis. Tačiau fizinis pasaulis daug mažiau atlaidus nei tekstas: neteisingas žodis pokalbių robote dažniausiai tik erzina, o neteisingas judesys su 20 kilogramų kroviniu gali sugadinti įrangą ar sužeisti žmogų.
Dėl to artimiausi keleri metai parodys, ar humanoidų bumas taps panašus į elektromobilių istoriją, ar liks nišinių pilotų rinkiniu. Jei gamintojams pavyks pasiekti pakankamą patikimumą ir sumažinti kainą, didžiausias jų pranašumas bus gebėjimas dirbti jau egzistuojančioje žmonėms pritaikytoje infrastruktūroje. Jei ne, daugelyje užduočių specializuoti robotai išliks pigesni ir efektyvesni.
Rinkos augimą taip pat verta vertinti per kainos ir aptarnavimo prizmę. Įmonė, perkanti humanoidą, perka ne vien aparatą – jai reikia atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų, mokymo, saugos procedūrų ir techninio palaikymo. Todėl tikrasis konkurencinis pranašumas gali atsirasti ne tam gamintojui, kuris pirmas parodys įspūdingą prototipą, o tam, kuris sukurs patikimą visą eksploatacijos ekosistemą. Būtent čia Kinijos gamybos mastas ir plati komponentų bazė gali tapti ne mažiau svarbūs nei pats roboto DI.
Vis dėlto svarbiausias klausimas lieka ne tai, ar robotas gali vaikščioti ar pakelti dėžę, o kiek patikimai jis gali dirbti tūkstančius valandų realioje aplinkoje. Daugiau robotikos naujienų rasite TechNaujienos.lt technologijų naujienų rubrikoje.