Photo by <a href="https://unsplash.com/@kinseyw?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Kinsey Wang</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>
Ukrainos antžeminis robotas taranavo jį puolusį droną – ką parodė neįprastas susidūrimas
Ukrainos 25-osios atskirosios oro desanto brigados antžeminis robotas per aprūpinimo užduotį pateko į neįprastą dvikovą su Rusijos dronu. Brigados paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip bepiločio antžeminio aparato operatorius iš pradžių bando išvengti virš jo kabančio drono, o vėliau nusprendžia važiuoti tiesiai į grėsmę.
Susidūrimas baigėsi tuo, kad antžeminis robotas taranavo droną ir galėjo tęsti užduotį. Pats epizodas trumpas, tačiau jis labai gerai parodo, kaip greitai Ukrainos fronte keičiasi robotizuotos logistikos naudojimas: mašinos, kurios dar neseniai daugiausia gabeno amuniciją ar evakavo sužeistuosius, dabar turi išgyventi aplinkoje, kurioje jas nuolat medžioja FPV ir „laukiantys“ dronai.
Originalų vaizdo įrašą paskelbė 25-oji oro desanto brigada. Jame brigada nurodo, kad robotas gabeno atsargas į pozicijas ir po susidūrimo užduotį užbaigė.
Kodėl tokie robotai fronte vis svarbesni
Antžeminiai bepiločiai aparatai, dažnai vadinami UGV, Ukrainoje naudojami vis plačiau. Jų pagrindinis pranašumas paprastas: krovinį į pavojingą vietą galima nugabenti nerizikuojant vairuotojo ar kelių karių gyvybėmis.
Tokie robotai gabena šaudmenis, maistą, vandenį, baterijas, minų įrangą ir kitus krovinius. Kai kurios platformos pritaikytos sužeistiesiems evakuoti, o dalis jau gauna ginkluotę. TechNaujienos.lt neseniai rašė apie operaciją, kurioje robotai atliko didžiąją dalį evakuacijų.
Tačiau robotizacija sukuria ir naują problemą: priešas pradeda specialiai medžioti pačius robotus. FPV dronui antžeminis aparatas dažnai yra lengvai pastebimas ir palyginti lėtas taikinys. Dėl to operatoriams reikia ne tik pasirinkti maršrutą, bet ir nuolat stebėti dangų, naudoti elektroninę kovą, maskavimą ar net improvizuotas aktyvias gynybos priemones.
Šiame epizode pasirinktas sprendimas buvo primityvus, bet veiksmingas – fizinis taranas. Tai nereiškia, kad tokia taktika taps standartine. Daug svarbiau tai, kad robotizuotos sistemos pradeda veikti nebe sterilioje bandymų aplinkoje, o intensyvaus elektroninio karo ir nuolatinio dronų stebėjimo sąlygomis.
Robotų ir dronų kova tik prasideda
Ukrainos karas jau tapo didžiausia realaus pasaulio bandymų aikštele įvairioms bepilotėms sistemoms. Ore kovoja žvalgybiniai, FPV, smogiamieji ir perėmimo dronai, o ant žemės vis dažniau pasirodo robotizuotos transporto bei kovinės platformos.
Technologinis klausimas dabar yra ne vien tai, kiek kilogramų krovinio robotas gali nuvežti. Svarbu, ar jis gali judėti be nuolatinio ryšio, aptikti kliūtis, grįžti praradęs signalą ir išgyventi ataką. Todėl autonomija, kompiuterinė rega ir vietinis maršruto planavimas tampa tokie pat svarbūs kaip variklio galia ar šarvai.
25-osios brigados vaizdo įrašas yra mažas, bet simbolinis pavyzdys: kare jau susiduria ne tik žmonės ir technika, bet ir viena bepilotė sistema su kita. Kuo daugiau užduočių bus perduodama robotams, tuo dažniau tokių susidūrimų matysime.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukraina smogė Rusijai į skaudžiausią vietą – skelbia paralyžiavusi daugiau nei pusę naftos perdirbimo pajėgumų
2Maskva skelbia apie 650 dronų bangą – liepsnojo vienas svarbiausių regiono degalų mazgų
3DI elektros apetitas tampa milžiniškas – „Google“ ruošia daugiau nei 1 mlrd. dolerių branduolinės energijos sandorį
4„Incognito“ režimas nepadaro jūsų nematomais – štai kas vis tiek gali matyti, kur naršote
5SBU dronai už 500 km smogė Rusijos aerodromui – skelbia sunaikinę Su-35 ir Su-34
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.